Kino gerbėjų, šių metų kovą stebėjusių jau 98-ąją „Oskarų“ teikimo ceremoniją, laukė netikėtumas – už antraplanį vyro vaidmenį filme „Mūšis po mūšio“ (One Battle After Another, rež. Paul Thomas Anderson, 2025) „Oskarą“ pelnęs aktorius Seanas Pennas buvo dingęs lyg į vandenį ir prestižinio apdovanojimo statulėlės neatsiėmė.
Tik kiek vėliau paaiškėjo, jog aktorius buvo labai toli nuo Holivudo – jis lankė didvyriškai prieš rusijos agresiją kovojančią Ukrainą. Tai jau ne pirmas kartas, kai aštrių pasisakymų ir skandalų nestokojantis aktorius lankėsi karo siaubiamoje šalyje. Jis ją tvirtai palaikė nuo pat masinės rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, apie Ukrainą ir jos prezidentą Volodymyrą Zelenskį režisavo dokumentinį filmą „Supergalia“ (Superpower, rež. Sean Penn, 2023).
Šio vizito metu S. Pennas taip pat nevyniojo žodžių į vatą – teigė, jog jam gėda dėl kai kurių JAV politikų ir jo turimo JAV paso. Ukrainiečiai aktorių apdovanojo savadarbiu „Oskaru“, pagamintu iš kadaise rusų sunaikinto traukinio vagono, tad be statulėlės jis tikrai neliko.
Bet kodėl aš apie visa tai rašau? Ogi todėl, jog praėjusioje ciklo „Lietuviai pasaulio ekranuose“ dalyje apie režisierių Arthurą Penną ir jo giminės šaknis Lietuvoje užsiminiau, kad kino pasaulyje yra daugiau Pennų, turinčių istorinių ryšių su Lietuva ir pažadėjau istoriją pratęsti. Tad jau anokia paslaptis – dalis aktoriaus, režisieriaus, Seano Penno giminės medžio taip pat veda į Lietuvą. Tačiau apie vieną šį aktorių kalbėti – nedera, mat nors jis ir žymiausiais, tačiau yra tik dalis visos kino ir televizijos pasaulyje pagarsėjusios dinastijos. Tad apie viską iš pradžių.
Eiliniam lietuviui, išgirdusiam vienodas pavardes, natūraliai kyla noras jas sugiminiuoti – juk čia maža šalis ir mes visi esame giminės! Tačiau nepanašu, jog Arthurą Penną ir Seaną Penną sietų artimesni giminystės ryšiai. Jei Arthuro Penno tėvas 1888-aisiais gimė Zarasuose, tai Seano Penno senelis – 1897-aisiais Merkinėje, o tuo metu, kai abu gyveno dabartinėje Lietuvos teritorijoje, net jų pavardės buvo skirtingos. Pirmasis buvo Penas, o antrasis – Pinonas.
Seano Penno senelis, Moišė Pinonas, pasaulį išvydo 1897 metų spalio 12 dieną Merkinėje. Žydų Pinonų giminė šiose apylinkėse gyveno jau senokai, dar XIX a. pradžioje gyveno Valkininkuose, matyt iš jų ir atsikėlė į Merkinę, kur būta nemažos žydų bendruomenės.
Pirmieji žydų pėdsakai Merkinėje randami dar XV amžiuje, o 1897-ųjų duomenimis čia gyveno 1900 žydų. Tiesa XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje dėl gausios emigracijos žydų skaičius miestelyje mažėjo, tačiau 1930-aisiais iš 2200 miestelio gyventojų dar apie 1700 buvo žydai, tarp jų ir nemažai Pinonų – Belka, Enia, Sonia, Šufra, Mejeris, Lėja ir kiti.
Tačiau Moišė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo savo akimis nematė, senąjį žemyną jis paliko prieš pat jame užvirsiantį Didįjį karą. Neatmestina, jog dalis Merkinėje likusių Pinonų galėjo būti Moišės giminės. Deja, apie juos tvirtesnių duomenų nepavyko rasti, istoriniai šaltiniai čia (kaip ir A. Penno atveju) skylėti. Atvykimo į JAV ir vėlesniuose dokumentuose Moišė nurodydavo, jog jo motina – Liliana ar Bebka – liko gyventi Merkinėje, apie tėvą duomenų nepateikė.
Rusijos imperiją Moišė paliko 1914-ųjų vasarą, kažkokiais keliais atsibeldė į Liverpulio uostą, iš kurio laivu „Franconia“ išplaukė į Bostoną, jį pasiekė tų pačių metų liepos 21-ąją, o lygiai po savaitės Sarajeve nuskambėjo šūviai, žymėję Pirmojo pasaulinio karo pradžią. Tuo tarpu JAV Moišės Pinono (atvykimo įrašuose – Morsche Pinon) pavardė sutrumpėjo, o vardas pailgėjo, jis tapo – Mauricu Danieliu Pennu.
Atvykęs į Bostoną taip ir liko gyventi Masačusetso valstijoje. Apsistojo nedideliame (apie 90 000 gyventojų), pramoniniame Lorenso (Lawrence) mieste, kuriame tuo metu gyveno ir nemaža (daugiau nei 3000) lietuvių bendruomenė. Čia dirbo įvairius, dažnai besikeičiančius, ne itin prestižinius darbus – tai arbatos kompanijoje, tai tekstilės fabrike ir pan.
1920-aisiais tame pačiame mieste vedė kitą žydų imigrantę iš Rusijos – Elizabeth Marion Melincoff (1896–1961). Praėjus metams po vedybų porai gimė ir vienturtis sūnus, pradėjęs Pennų kino dinastiją, – Leo Zalmanas Pennas (1921–1998). 1925-aisiais Moišė natūralizavosi ir tapo JAV piliečiu. O 4-ajame dešimtmetyje, galiausiai susitaupiusi šiek tiek pinigų, šeima persikėlė į JAV Vakarų pakrantę – Kaliforniją. Čia, Boyle Heights rajone Los Andžele, atidarė žydišką kepyklėlę. Saulėtoje Kalifornijoje Moišė ir baigė savo dienas, mirė 1981-aisiais.
Jeigu Moišė per plauką išvengė Pirmojo pasaulinio karo, tai jo sūnus Leo su kaupu atpirko tėvo „skolas“ Antrajame pasauliniame kare. Kai JAV įsitraukė į karą 1941-aisiais, jam buvo dvidešimt metų ir jis pats stojo savanoriu į kariuomenę. Pėstininkams pasirodė netinkamas dėl plokščiapėdystės, tačiau pėdos netrukdė ore – buvo priimtas į oro pajėgas. Po apmokymų tapo bombonešio „B-24“ įgulos nariu, buvo dislokuotas Anglijoje, atliko 37 kovinius skrydžius ir gavo kapitono laipsnį.
Dar tarnaudamas kariuomenėje Leo nusifilmavo pirmuosiuose – mokomuosiuose, karių instruktažui skirtuose – filmuose. Atrodo, kameros ir vaidyba jaunuoliui patiko. Baigęs tarnybą ėmė studijuoti vaidybą ir siekti aktoriaus karjeros Holivude.
Pirmasis vaidmuo ilgametražiame vaidybiniame filme – nedidelė, bevardė kariškio (pastarojo jam nė vaidinti nereikėjo) rolė legendiniame „Geriausi mūsų metai“ (The Best Years of Our Lives, rež. William Wyler, 1946). Filmas pasakojo apie sudėtingą Antrojo pasaulinio karo JAV karių sugrįžimą į civilių gyvenimą, savu laiku jis laimėjo 9 „Oskarus“, o ir šiandien yra laikomas tikra kino klasika – Leo tai buvo puiki aktoriaus portfolio pradžia.
Po šio – pagrindinis vaidmuo mažos B klasės studijos film-noire „Atpirkimo ožys“ (Fall Guy, rež. Reginald LeBorg, 1947), o praėjus dar metams – jau ir stambesni antraplaniai vaidmenys didžiųjų Holivudo studijų filmuose. Vienu žodžiu, Leo karjera Holivude kilo aukštyn lyg sviestu patepta, tačiau…
Tačiau 5 deš. pabaigoje Holivude prasidėjo raudonųjų raganų medžioklė. Po karo subjurus JAV ir SSRS santykiams, prasidėjus Šaltajam karui JAV apėmė raudonoji panika – komunistų šnipai ir agentai matyti visur, o populistai politikai, tokie kaip Josephas R. McCarthys, nevengė to išnaudoti savo tikslams. Paskelbę, kad Holivude pilna komunistų ir jų simpatikų, politikai pradėjo jų išaiškinimo procedūrą.
Holivudo studijos ragintos užkirsti kelią „raudoniesiems“ dirbti. Sudarinėti nepatikimų darbuotojų sąrašai, kurie vis plėtėsi, mat patikimais laikyti tik tie darbuotojai, kurie įvardindavo kelis nepatikimus. Visame šitame įkarštyje JAV konstitucija, tikėjimo ir žodžio laisvės buvo pamirštos (apie tai jau rašiau ir anksčiau). Šiems „medžiotojams“ į akis pakliuvo ir dar tik karjerą Holivude pradedantis Leo Pennas, mat pastarasis neslėpė savo stiprios paramos kino darbuotojų profsąjungoms, dar buvo ir žydas (kampanija buvo ryškiai antisemitinė). Tačiau Leo buvo principingas – kitų Holivudo „komunistų“ ar jų „simpatikų“ vardų nevardino, todėl didžiųjų Holivudo studijų durys jam užsidarė.
Iš didžiojo ekrano patraukė į mažąjį – vaidino aukso amžių išgyvenančioje JAV televizijoje, tačiau čia jam taip pat trukdyta iškilti į žvaigždes (Holivudo studijos ir JAV televizijų transliuotojai neretai bendradarbiavo), laisviau galėjo vaidinti gyvai, scenoje.
Visgi netekęs galimybių vaidinti prieš kamerą, jas atrado už jos, tapo žymiu televizijos serialų, filmų, laidų režisieriumi. Per savo karjerą režisavo daugiau nei 400 valandų geriausio eterio laiko televizijos medžiagos. Dalis jos, kaip serialų „Namelis prerijose“ (Little House on the Prairie, 1973–1983) ar „Žvaigždžių kelias“ (Star Trek, 1966–1969) epizodai gali būti pažįstama ir Lietuvos publikai.
7 deš. pradžioje paaiškėjo, kad visa komunistų medžioklė Holivude buvo vienas didelis šnipštas, nuo tada galėjo vaidinti, režisuoti filmus ir Holivude, yra tai daręs, tačiau televizija jau užėmė didžiąja jo karjeros dalį, joje toliau ir liko.
1947-aisias Leo vedė žydų kilmės aktorę Olive Deering (1918–1986), tačiau santuoka nenusisekė ir po penkerių metų iširo. 1957-aisiais sumainė žiedus su aktore Eileen Ryan (1927–2022), kurios tėvai buvo kilę iš Italijos ir Airijos. Pora susipažino ir įsimylėjo Brodvėjaus teatro scenoje. Eileen vaidino ir scenoje ir televizijoje, pastarojoje – dažnai Leo režisuotuose pastatymuose, o nuo 9 deš. ją buvo galima išvysti ir dažname Holivudo filme, taip pat ir režisuotuose jos sūnaus – Seano. Iš pradžių katalikės ir žydo romantiškais santykiais nebuvo patenkinti nei vieno iš jų tėvai, tačiau meilė pasirodė ilgaamžė – Eileen ir Leo nugyveno kartu iki mirties ir susilaikė trijų sūnų.
Vyriausias – Michaelis Danielis Pennas (1958–) – pasižymėjo kaip muzikantas ir kompozitorius, išleido penkis solo albumus, pasiekė JAV muzikos hitų topo 20-uką, bei sukūrė arti 20-ies filmų garso takelių, paskutiniuosius – visai neseniai.
Jauniausiais – Christopheris Shannonas Pennas (1965–2006) – garsėjo kaip charakteringų antraplanių vaidmenų aktorius kine ir televizijoje. Didžiajame ekrane debiutavo 1979 m., atliko vaidmenis tokiuose filmuose kaip „Kovinė žuvelė“ (Rumble Fish, rež. Francis Ford Coppola, 1983), „Pamišę dėl šokių“ (Footloose, rež. Herbert Ross, 1984), „Pasiutę šunys“ (Reservoir Dogs, rež. Quentin Tarantino, 1992), „Piko valanda“ (Rush Hour, rež. Brett Ratner, 1998) ir kituose. Vaidino kelių populiarių televizijos serialų epizoduose, o kompiuterinių žaidimų gerbėjams aktoriaus balsas gali būti pažįstamas iš žaidimo „Grand Theft Auto: San Andreas“ (2004), kuriame įgarsino blogiuką policininką Pulaskį. Deja, aktoriaus karjerą nutraukė netikėta mirtis, kai jam buvo vos 40 metų. Jos priežastimi laikyta širdies ir kraujagyslių liga, kurią galėjo paskatinti viršsvoris bei neatsakingas vaistų bei kitų substancijų vartojimas.
Liko vidurinysis – Seanas Justinas Pennas (1960–) – o apie jį galima rašyti ištisas knygas (ne viena, beje, jau yra parašyta). Kitaip nei senelis Moišė finansinio nepritekliaus Seans Pennas augdamas nejautė, augo jis laisvoje, pasaulietiškoje Santa Monikos aplinkoje, bendravo su savo tėvų draugų – kino žvaigždžių – vaikais, neretas kurių ir pats tapo kino žvaigžde.
Tačiau aktoryste Seanas Pennas nesusižavėjo iš karto, nors dar būdamas jaunas jau stovėjo prieš kameras – debiutavo 1974-aisiais to paties serialo „Namelis prerijose“ epizoduose, kuriuos režisavo jo tėtis. Vaikiną labiau domino banglentės, eibės ir merginos, o vienu metu jis net svajojo būti… policininku. Visgi obuolys nuo obels netoli rieda, įklimpo į aktorystę ir Seanas Pennas.
Didžiajame ekrane debiutavo 1981-aisiais, o viename pirmųjų svarbių savo vaidmenų, filme „Pašėlęs gyvenimas Ridžmonto vidurinėje“ (Fast Times at Ridgemont High, rež. Amy Heckerling, 1982), ir suvaidino vėjavaikį, „žolės“ apsipūtusį banglentininką, personažą, kuris tarp to meto JAV jaunuolių išpopuliarino kreipinį „bičas“ (angl. dude). O visa kita – jau istorija.
Šiandien S. Penno sąskaitoje daugiau nei pusšimtis, daugiausia pagrindinių, vaidmenų kino filmuose, dar 8 filmus jis pats režisavo. Be jau minėto „Oskaro“ už geriausią antraplanį vyro vaidmenį, aktorius dar 5 kartus nominuotas „Oskarui“ geriausio pagrindinio aktoriaus kategorijoje (du kartus jį laimėjo).
Žinoma, patekti į Holivudo pasaulį Seanui Pennui nebuvo taip sunku kaip daugeliui kitų – jis jame užaugo, turėjo kontaktų ir „stogų“, o ir aktorystė jį lydėjo nuo mažens. S. Pennui tikrai netrūko protingų patarimų ir pagalbos planuojant savo aktoriaus karjerą taip, jog ji būtų sėkminga ir ilgalaikė – intelekto nesužalotas banglentininkas iš Ridžmonto vidurinės yra šviesmylias nutolęs nuo karo apakinto ir sadistiškus nusikaltimus Vietname vykdančio karininko iš filmo „Karo aukos“ (Casualties of War, rež. Brian De Palma, 1989), tačiau abu vaidmenys yra atlikti puikiai ir ekrane atrodo įtikinančiai ir įsimintinai. Talento nenusipirksi…
Ne visuomet aktorius buvo patenkintas Holivudo industrija ir jos taisyklėmis. Pirmąjį savo vaidybinį ilgametražį filmą – „Indėnas bėgikas“ (The Indian Runner, rež. Sean Penn, 1991) – režisavo būtent tokiu periodu, paskelbęs jog stabdo aktoriaus veiklą. Tiesa, nuo Holivudo kino kamerų objektyvų nebuvo dingęs ilgai – vos kelerius metus. Režisūrinis debiutas, kriminalinė drama, paremta JAV dainininko Bruce‘o Springsteeno daina, pasakojo apie du brolius, atsidūrusius skirtingose įstatymo pusėse. Šiame filme taip pat buvo ir vienas su Lietuva susijęs akcentas – vaidmenį jame atliko lietuvių kilmės aktorius Charlesas Bronsonas, apie kurį jau esu rašęs šioje straipsnių serijoje.
Lietuviškų akcentų Seano Penno karjeroje yra ir daugiau. Antrąjį „Oskarą“ už geriausio pagrindinio aktoriaus vaidmenį jam atnešė biografinė drama „Milkas“ (Milk, rež. Gus Van Sant, 2008). Filme aktorius įkūnijo JAV politiką ir gėjų teisių aktyvistą Harvey Bernardą Milką (1930–1978). Milkas buvo pirmasis atvirai homoseksualus žmogus, išrinktas į politinį postą Kalifornijoje (ir vienas pirmųjų visoje JAV), tačiau nepraėjus nė metams po rinkimų jis buvo šaltakraujiškai nušautas kito politiko. Suprantama, jog nusikaltimas tapo rezonansiniu, o Milas – legenda.
Harvey Milko senelis, Morrisas Milkas (1860/1864–1947), JAV pasiekė iš dabartinės Lietuvos teritorijos, Joniškio, kurį paliko dar XIX a. pabaigoje, jis taip pat buvo žydas, o Joniškyje žinotas kaip Moišė Milchas. Tiek Harvey Milkas, tiek Senas Pennas buvo trečios kartos litvakų palikuonys.
Tuo tarpu per Seaną Penną į ne vieno Holivudo filmo pabaigos titrus papuolė kita lietuviška pavardė – Kybartas. Už kurios stovėjo JAV lietuvis, asmeninis aktoriaus „fitneso“ treneris Ray (Raimundas) Kybartas. Jo vardą galima rasti tiek dar 1986-aisiais pasirodžiusiame filme su Seanu Pennu „Iš arti“ (At Close Range, rež. James Foley), tiek 2015-ųjų veiksmo trileryje „Šaulys“ (The Gunman, rež. Pierre Morel), kur jis nurodytas ir kaip šio filmo koprodiuseris.
Tereikia tik prisiminti tvirtą ir raumeningą, septintą dešimtį įpusėjusio Seano Penno suvaidinto kapitono Styveno Lokdžojaus figūrą filme „Mūšis po mūšio“, jog suprastum, kad trenerio paslaugos tikrai nenuėjo veltui. Ray Kybartas yra treniravęs ne tik Seaną Peną, bet taip pat ir kitas žymias kino ir muzikos pasaulio žvaigždes, tarp jų ir pirmąją Seano Penno žmoną – dainininkę Madonną.
Šiandien, ypač Lietuvoje, Seanas Pennas yra matomas kaip aktyvus Ukrainos rėmėjas, nebijantis garsiai reikšti savo pozicijos politikos klausimais ir stoti į nuskriaustųjų pusę. Socialiai aktyvus Seanas Pennas jau seniai, dar 2002-aisiais aktorius garsiai pasmerkė JAV prezidento Georgeo W. Busho karinę kampaniją Irake. Aktorius savo lėšomis išpirko prestižinės JAV žiniasklaidos puslapius, kuriuose skelbė atvirą laišką, kritikuojantį prezidentą ir jo politiką. Vėliau aktorius prisijungė prie ne vienos socialinės akcijos, skyrė didžiules sumas įvairiems humanitariniams tikslams. Parama kariaujančiai Ukrainai ir jos žmonėms – nuoseklios ir ilgalaikės aktoriaus humanitarinės ir visuomeninės veiklos rezultatas.
Tačiau aktoriaus ir režisieriaus veikla už kino pasaulio ribų neapsiriboja tik socialiniais ir humanitariniais klausimais. Gerokai anksčiau visuomenės akyse jis gavo Holivudo blogiuko ar maištininko etiketę. Pastarąją prikabinti padėjo trys plačiai nušviestos vedybos ir skyrybos – su Maddona (vedę 1985–1989), su aktore Robin Wright (1996–2010) ir su aktore Leila George (2020–2022) – bei eilė romanų, o taip pat ir karštakošiškas būdas, dėl kurio aktorius ne kartą sulaukė ir teisinių problemų.
Aktorius net kelis kartus stojo prieš teismą ir prisipažino kaltu dėl nesuvaldytų kumščių tiek prieš įkyrius paparacus, tiek prieš kolegas filmavimo aikštelėje. Tuo tarpu įvairiausių bulvarinėje spaudoje sklandančių gandų – nuo smurto šeimoje iki pasikėsinimo nužudyti žurnalistą – nė skaičiuoti nebandysiu, jie ne kartą eskaluoti ir Lietuvos žiniasklaidoje (pavyzdžiui, čia).
Aišku viena – tiek Seano Penno karjera prieš kino kamerą, tiek veikla už jos, mums dar gali pateikti nemažai netikėtumų, o kai kurie jų gali pasirodyti ne itin malonūs. Naujienų gali pateikti ir kiti šios Pennų šeimos nariai. Mat iš antrosios santuokos su aktore Robin Wright Seanas Pennas turi du vaikus – abu taip pat nesibaidančius objektyvų.
Dukra Dylan Penn (1991–) aktyvesnė kaip modelis, tačiau taip pat vaidino arti dešimties filmų. Kiek daugiau filmų vaidino jaunesnis sūnus Hopperis (1993–). Abu vaikai yra vaidinę ir su žymiuoju tėvu jo paties režisuotame filme „Vėliavos diena“ (Flag day, rež. Sean Penn, 2021). Tad, Seano Penno filmuose vaidino tiek jo tėvai, tiek – vaikai. Kuo gi ne tikrai kino dinastija!
Ar aktorius žino apie savo giminės sąsajas su Lietuva? Tikrai taip! Apie tai, kad jo senelis į JAV atvyko iš dabartinės Lietuvos, yra minėjęs kai kuriuose savo rašytuose tekstuose ar kalbose. Tad gal kurią dieną išvysime Seaną Penną ir Merkinėje, juk nuo Ukrainos esame ne taip ir toli. Tik tikėkimės, jog aplinkybės bus kitos, o kad jos būdų tokios nepamirškime paremti kariaujančios Ukrainos ir padėti jai laimėti!
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško bei pasaulinio kino refleksija internete 2026“ tekstas
