Auksė Kancerevičiūtė, knygos autorė Renata Šerelytė ir režisierė Agnė Marcinkevičiūtė
Aistės Simonaitytės nuotrauka
Po daugiau nei dvidešimt penkerių metų pertraukos pamatysime naują mistinį detektyvą – „Vardas tamsoje“. Šį ketvirtadienį, rugpjūčio 8 dieną, Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kino salėje režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir romano „Vardas tamsoje“ autorė Renata Šerelytė kvietė visus iš arčiau susipažinti su naujojo filmo sukūrimo istorija. Vakaro metu pirmą kartą buvo pristatytas „Vardas tamsoje“ filmo anonsinis filmukas. Knygos autorė Renata Šerelytė ir režisierė Agnė Marcinkevičiūtė dalyvavo diskusijoje bei atsakė į keletą klausimų, kuriuos uždavė Auksė Kancerevičiūtė.
Be ko filmas „Vardas tamsoje“ nebūtų sukurtas?
„Scenarijų rašiau tikėdamasi kažką padaryti, tačiau dar ilgai netikėjau, kad šitas filmas gali įvykti. Po finansavimo prašymo ir galiausiai gavimo, tada pagalvojau, o ką dabar daryti? Atsirado žmonių, kurie patikėjo ir toliau tęsė šią idėją“, – dalijosi mintimis „Vardas tamsoje“ režisierė.
Ar negąsdino detektyvo žanras, visgi paskutinis detektyvas buvo sukurtas daugiau nei prieš 25-ius metus, ar nebuvo ėjimas „vabank“?
„Na, šis žanras kaip tik dar ir padrąsina kurti. O kad Lietuvoje ilgai kažko nebuvo, tai Lietuvoje daug ko nėra ir dar kažkiek laiko nebus. Nemaniau, kad čia nėra ir dėl to reikia padaryti, tikrai ne dėl to. Viskas spontaniškai“, – teigė Agnė Marcinkevičiūtė.
Renata, detektyvinis romanas pasirodė 2009 metais, kodėl pasirinkai būtent detektyvo žanro formą? „Turbūt todėl, nes detektyvai ir mokslinė fantastika man nuo vaikystė buvo mėgiamiausi literatūros žanrai. Tai žanrai, kurie teikia ne tik skaitymo malonumą, bet ir priverčia dirbti pilkąsias smegenų ląsteles. Daugelis žmonių detektyvo žanrą sieja su kažkuo prastu, nes tikrai prastų detektyvų labai daug, bet nekreipiant dėmesio į tai, manyčiau, kad jis yra tikrai įdomus žanras, kurį reikėtų paginti, reabilituoti. Kartais visas gyvenimas kaip detektyvas“, – apie knygos rašymo istoriją kalbėjo Renata Šerelytė.
Romane daug siužetinių linijų, kaip pačiai sekėsi perteikti modernią prozą į kino kalbą?
„Labai neblogai. Skaičiau romaną ir žiūri, kaip čia tą filmą būtų galima padaryti. O tai būtent toks romanas, kuris pats prašėsi būti ekranizuojamas. O kaip gi tos linijos? Taip, Reikėjo atsisakyti daug ko. Mūsų filmas išėjo labai solidus, tik valanda ir trisdešimt penkios minutės. Ne viskas sutilpo, daug žavių dalykų nepaimta, bet ką darysi, o kitus reikėjo šiek tiek patobulinti. Renata per tris sakinius nupasakoja visą žmogaus gyvenimą nuo iki, tad kaip tu trimis kadrais kažką tokio parodysi?“, – apie filmo kūrimo užkulisius kalbėjo filmo režisierė.
Skaitydami knygas mes visada įsivaizduojame jų herojus, ar pačiai buvo aišku rašant scenarijų kas atliks pagrindinius vaidmenis?
„Mums labai pagelbėjo tai, kad mes žinojome, kas bus pagrindinė aktorė. Ji buvo nuo pat filmo kūrimo pradžios. Vėliau pradėjome kitų aktorių paieškas, tačiau tokios, kaip aktorių atrankos nebuvo. Galvojome, klausinėjome – ir surinkome. Pagrindinė problema buvo surasti gražų vyriškį, kuris įkūnytų blogį. Pasiūliau Gediminui Storpirščiui, jis sutiko, ir aš tuo labai džiaugiuosi“, – vakaro metu kalbėjo Agnė Marcinkevičiūtė.
Filmo anonsas:
Intriguojančio detektyvo „Vardas tamsoje“ premjera numatoma šį rudenį, spalio 11 d.
