Suzdalė. Rusija. 20-asis „Atviras Rusijos animacinio kino festivalis Suzdalėje“
4-asis NVS šalių ir trijų Baltijos valstybių Kino forumas
Jubiliejiniame 20-ajame „Atvirame Rusijos animacinio kino festivalyje“ jau ketvirtą kartą vyko NVS šalių ir trijų Baltijos valstybių Kino forumas. Šiemet festivalio dėmesys buvo skirtas Lietuvos animacijai, festivalio almanache buvo parengtas straipsnis apie Lietuvos animacijos istoriją, jos raidos etapus. Buvo parodyta išplėstinė programa „Lietuvos animacijos vasara Europoje“.
Festivalio organizatorė ir meno direktorė Natalija Lukinykh pristatydama Lietuvos delegacijos narius Valentą Aškinį ir Jūratę Leikaitę pasakė:
„Istorija taip susiklostė, kad ir Lietuvos, ir Rusijos animacijos pradininkas yra vienas ir tas pats asmuo – Vladislavas Starevičius. Šis didis menininkas savo kūrybinę karjerą pradėjo Kaune, kur 1910 metais nufilmavo savo pirmąjį lėlių animacinį filmą „Vabalų raguočių karas“ („Lucanus Cervus“). Taigi nuo šios datos Lietuva mini savo animacijos pradžią. Na o vėliau, persikraustęs į Maskvą, A. Chanžonkovo kino fabrike 1912 m. V. Starevičius sukūrė filmą „Gražioji Lukanidė“, kuris minimas kaip pirmasis Rusijos animacinis filmas. Simboliška tai, kai visai neseniai archyvuose buvo aptikta pakankamai geros kokybės kino kopija, kurią meistrai restauravo ir įgarsino tekstu, kurį parašė pats V. Starevičius ir kuris taip pat buvo atrastas archyvuose… Ilgus metus Lietuvoje nebuvo stabilios animacijos gamybos. Devintajame dešimtmetyje pradėję kurti jauni režisieriai stengėsi atrasti savitą savo braižą, ir šiandien, aš manau, drąsiai galime kalbėti apie savitą lietuvių animacijos mokyklą, kuri puikiai pristatoma šios dienos retrospektyvoje.“
Jūratė Leikaitė: „Į lietuvių animacinių filmų retrospektyvinės programos „Lietuvos animacijos vasara Europoje“ pristatymą Suzdalėje susirinko nemažai jaunimo. Tuo metu festivalyje vyksta ir kitos peržiūros, renginiai, todėl ne visada lengva „turėti“ gausią auditoriją. Salėje buvo daug VGIK’o animacijos režisūros studentų, profesionalų režisierių, dailininkų. Kiekvieną filmą salės žiūrovai priėmė labai pozityviai, draugiškai ir gyvai. Labiausiai pradžiugino, jog po peržiūros mus „užgriuvo“ klausimų lavina. Jaunimas domėjosi, kaip buvo ieškomos filmų temos, kaip buvo kuriami programoje parodyti filmai, ką veikia autoriai dabar, kokie ateities planai, prodiusevimo sąlygos Lietuvoje ir t.t. Labai gerai, kad turėjome atsivežę ir knygų apie filmų kūrimo kelią, ir DVD diskų su lietuviškų filmų rinkiniais. Jie turėjo didžiulį pasisekimą. Ypač daug klausimų jaunimas man uždavė apie filmą „Užgavėnės“. Šio filmo tema rusams artima, juk ir jie turi šią šventę. Sudomino filmo meninis sprendimas, grafiniai koliažai, panaudoti kadruose, gyvų ir pieštų žmonių kompozicijos kadre, klasikinės ir pikselizacijos animacinės technikos kadrų junginys. Buvo gerai, kad galėjau parodyti knygą „Užgavėnės“, kurioje detaliai pristatomos filmo kūrimo kelias, iliustruotas piešiniais, eskizais, kadruotėmis. Jauniems profesionalams tai puiki medžiaga tobulinti savo žinias. Jaunimą sudomino mano debiutinio filmo „Metamorfozės“ kūrimo kelias. Dabar, praėjus daugeliui metų po šio filmo sukūrimo, galiu į jį pažvelgti iš laiko atstumo, objektyviau įvertinti šį darbą ir pasidalinti filmo kūrimo ypatybėmis. Šiuo metu daugelis jaunimo kuria kompiuterių pagalba, todėl darbas su „natūraliomis“ medžiagomis jau tampa egzotika. Papasakojau apie filmo „Kaktuso paslaptis“ sudėtingą grafinį spendimą, piešimą ant arkazolio (matinės celiulioido plėvelės), apie filmo „Metamorfozės“ animacijos štrichuotų piešinių ant puspergamenčio popieriaus piešimą ir jų kopijavimą ant celiulioido panaudojant specialų kopijavimo aparatą „Toshiba“ „Sojuzmultfilmo“ studijoje, dekoracijų tapymą ant celiuloido ir kitas gamybos detales. Studentai domėjosi ir filmo garsinio takelio kūrimu: kaip buvo natūraliai mikrofonu įrašomi triukšmai, kurie išgaunami džyrinant įvairius instrumentus, trankant ir braukant per plokštumas įvairius daiktus. Pokalbis užtruko gana ilgai. Jauniesiems žiūrovams savo grafiniu sprendimu ir sukuriamos nuotaikos paslaptimi labai patiko Redos Bartkutės filmas „Kaltė“. Skirmantos Jakaitės ir Solveigos Masteikaitės filmas „Neeuklidinė geometrija“ visus sudomino savo grafiniu sprendimu, giliaprasme, simboliais paremta istorija. Pristatydami šios programos filmus paminėjome, kad jie apdovanoti prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose.“
Programoje buvo parodyti filmai: „Medis“ (rež. N. Valadkevičiūtė), „Antspaudas“ (rež. A. Janauskas), „Kaktuso paslaptis“ (rež. V. Aškinis), „Dosnumas“ (rež. Z. Šteinys), „Metamorfozės“ (rež. J. Leikaitė), „Senelis ir senelė“ (rež. I. Bereznickas), „Trumpas sujungimas“ (rež. A. Janauskas), „Žemaitė – žemaičių pramotė“ (rež. A. ir A. Seleniai), „Užgavėnės“ (rež. J. Leikaitė), „Tankas“ (rež. H. Vaigauskas), „Tiltas“ (rež. I. Miškinytė), „Tiulis“ (rež. D. Jaruševičius), „Kaltė“ (rež. R. Tomingas), „Neeuklidinė geometrija“ (rež. S. Jakaitė ir S. Masteikaitė).