organizatorių archyvas
Varnoje (Bulgarija) rugsėjo 9–13 dienomis įvyko 11-asis Pasaulinis animacinių filmų festivalis „WFAF“. Tai gilias tradicijas turintis festivalis, kuriame pirmą kartą buvo parodyta tokia didžiulė lietuviškos animacijos retrospektyvinė programa. Lietuvos delegacijos nariai Valentas Aškinis, Jūratė Leikaitė–Aškinienė ir Magdalena Verseckas gausiai susirinkusiems festivalio dalyviams pristatė lietuvių animaciją ir literatūrą apie ją. Valentas Aškinis paminėjo, kad jo debiutinis filmas „Kaktuso paslaptis“ jau buvo parodytas šiame festivalyje ir laimėjo diplomą, ir kad tai įvyko 1989 metais, tai yra prieš 26 metus.
Šių metų „WFAF“ festivalyje buvo parodyti animaciniai filmai: „Kaktuso paslaptis“ (rež. V. Aškinis), „Metamorfozės“ (rež. J. Leikaitė), „Užgavėnės“ (rež. J. Leikaitė), „Galim susitikti, galim nesusitikti“ (rež. S. Jakaitė), „Saga“ (rež. I. Miškinytė), „Užribis“ (rež. G. Stančiauskaitė), „Kaltė“ (rež. R. Tomingas), „Neeuklidinė geometrija“ (rež. S. Jakaitė ir S. Masteikaitė). Po peržiūros įvyko diskusijos ir vaišės prie improvizuoto lietuviškos animacijos stendo.
Festivalio organizatorė Silvija Ivanova pastebėjo: „Lietuvių animacijai būdinga gilių problemų sprendimo ieškojimas, komplikuotų santykių aiškinimasis, o taip pat originalus ir įspūdingas dizainas ir sudėtingas vizualinis sprendimas. Tuo tarpu mūsų, bulgarų animacija pasižymi paprastumu, dauguma iš jų paremti nacionalinės karikatūros mokykla.“
Jūratė Leikaitė: „Daugelis iš atvykusių į peržiūrą lankytojų vertino lietuvių filmus labai gerai. Salė buvo sausakimša. Po peržiūros žiūrovai buvo pavaišinti lietuviškais nacionaliniais gėrimais ir saldumynais. Visi galėjo apžvelgti vizualinę medžiagą, kurią pristatėme stende: knygas apie lietuviškus animacinius filmus, DVD filmų rinkinius, bukletus apie ateityje planuojamus sukurti filmus. Susitikimo metu pradėjau bendrauti su viena jauna bulgare, kuri susidomėjo animaciniais filmais apie laumes „Taip Laima lėmė“. Pasikalbėjus paaiškėjo, jog jaunoji prodiuserė ieško partnerių naujiems jų studijos projektams kurti. Pasikeitėme kontaktais, vėliau ėmėme bendrauti internetu. Šiame festivalyje buvo parodyta išsami bulgarų retrospektyvinė filmų programa. 1948 metais buvo pradėta formuoti profesionalioji Bulgarijos animacija prie Bulgarijos kinematografijos departamento. Patys pirmieji bulgarų filmai buvo kuriami Disnėjaus mokyklos stiliumi, tačiau apie 1950-1960 metus įvyko lūžis, estetinė revoliucija, kuri pasuko visą Bulgarijos animacijos vystymą grotesko, karikatūros link. Tai buvo to meto avangardas. Vienas labiausiai to meto žinomų kūrėjų ir Bulgarijos animacijos stiliaus formuotojų buvo Todor Dinov. 1960 metų pabaigoje bulgarų filmai laimėjo daugybę prizų prestižiniuose festivaliuose. Nors 1990 metais bulgarų animacija patyrė krizę, šiuolaikiniai autoriai ėmė ieškoti naujų kelių, originalumo, kuria filmus su ryškiomis juodojo humoro situacijomis, naudoja siurrealistinį grafinį sprendimą, renkasi filosofinio grotesko temas, išjuokiančias žmonių ydas ar pasaulio problemas. Išskirtiniu bulgarų režisieriumi šiuo metu yra Theodoras Ushevas, kuris kuria bendros gamybos filmus su Kanados nacionaliniu kino fondu ONF. Jo filmas „Lunatikas“ („Sonambulo“) savo ritminėmis kompozicijomis ir bulgarų melodijomis žiūrovą tiesiog užhipnotizuoja, šis filmas buvo atrinktas ir parodytas „Tindirindžio“ festivalio konkursinėje programoje.
Galerijoje „Graffit Gallery“ buvo surengta įdomi animacijos dailininkų paroda, skirta 100 metų Bulgarijos kinui paminėti. Groteskas, karikatūra, šmaikštūs juokeliai – pagrindinis bulgarų animacijos skiriamasis bruožas. Skirtingomis technikomis atlikti 100 autorių darbai sužavėjo savo plačia meninių formų įvairove. Kiekvienas autorius laisvai „džiazuoja“, ieškodamas savitų, tik jo kuriamo filmo, stiliaus savitumų. Daugelis šių filmų buvo apdovanoti garsiuose tarptautiniuose festivaliuose. Parodoje galima buvo sutikti ir pabendrauti su šių filmų dailininkais. Lietuvių programoje nebuvo nei linksmų, nei šmaikščių filmų, kurių gal būt tikėjosi bulgarų žiūrovai. Sukurti Lietuvoje kokį linksmą filmą vaikams tampa nerealia svajone, nes dažniausiai finansuojami sudėtingi, komplikuoti, suaugusiems skirti filmai. Daugelio festivalių žiūrovai trokšta ir laukia atpalaiduojančių, linksmų filmų, ypač skirtų vaikams.“