Gegužės 4-6 d. Paryžiuje vykusiame XIII-ajame Europos nepriklausomo kino festivalyje (ÉCU – European Independent Film Festival) sėkmė lydėjo jaunos lietuvių režisierės Emilijos Rivière debiutinį trumpametražį meninį filmą „Möbijus“. Jis pelnė prizą už geriausią kinematografiją (kinematografas Narvydas Naujalis). Skirdama prizą, žiuri ypatingai pabrėžė „Möbijaus“inovatyvią vizualią raišką. Filmą sukūrė kino gamybos kompanija „Tremora“ remiant Lietuvos kino centrui, prodiuseriai – Ieva Narvilienė, Ramūnas Povilanskas ir Elena Rožukaitė. „Möbijus“ – mokslinis fantastinis filmas apie merginą, kuri ima jausti kūno simptomus, liudijančius apie daugialypę visatos formą.
Pristatome režisierės interviu su „The New Current“
Sveika, Emilija, ačiū, kad sutikai pasikalbėti su „The New Current“, kaip sekasi?
Ačiū kad mane kalbinate, puikiai.
Kaip jautiesi dėl to, kad „Möbius“ bus rodomas šių metų ÉCU kino festivalyje?
Smagu būti tokio didelio renginio dalyve.
Ar jaudiniesi prieš festivalį?
Nelabai. Labiau jaudinausi kurdama filmą.
Ar gali truputį papasakoti apie savo filmą? Kaip gimė jo sukūrimo idėja?
Skaičiau įvairią mokslinę literatūrą apie topologiją, neeuklidinę geometriją ir supratau, kad ši idėja mane žavi, o tada sumaniau šiek tiek su ja pažaisti. Man šis filmas yra minčių eksperimentas, tyrinėjantis kas būtų, jei mes rimtai priimtume idėją apie nematomą mūsų Visatos dalį, esančią už mūsų stebėjimo ribų. Ir kas būtų jei ši nematoma dalis imtų reikštis kaip kažkokio žmogaus „liga“, žmogaus, kuris nieko neišmano apie topologiją.
Kas įkvėpė tavo scenarijų?
Aš mėgstu vintažinę mokslinę fantastiką ir iš jos daugiausia semiuosi įkvėpimo. Bet šiame filme aš tik norėjau atskleisti kelionės laike pasekmes. Atradau kažką tokio, ko nemačiau prieš kurdama filmą – kaip pavaizduoti topologiją per kūną.
Kokie buvo šio filmo kūrimo potyriai?
Intensyvūs. Buvo situacijų kuomet maniau jog mes nebepajėgsime jo užbaigti: nufilmavus du trečdalius scenarijaus pasikeitė keli svarbiausi komandos nariai ir būdavo dienų kai tekdavo filmuoti 12 valandų lauke 15 °C šaltyje.
Kas buvo sunkiausia įgyvendinant šį projektą?
Atšiaurios oro sąlygos. Ypač tuomet kai ieškojome tinkamų lokacijų. Teko per lietų, sniegą ar speigą apžiūrėti daugybę apleistų pastatų miesto pakraštyje. Tuomet buvo lūžusi mano pėda ir aš klibikščiavau pasiremdama ramentais ir nuolat slidinėdama ant ledo. Lokacijų paieška buvo neįtikėtinai žvarbi ir be proto lėta.
Ar seniai domiesi kinu?
Iš pradžių norėjau rašyti scenarijus. Man rašymas yra tokia pat smagi filmo kūrimo dalis kaip ir visos kitos. Tačiau dabar jaučiu, kad man geriau sekasi save išreikšti vizualiai. Supratau, kad man nebūtinai norisi pasakoti istorijas, man patinka kurti atmosferas pasitelkiant žmones (priešais kino kamerą ir už jos), šviesą, spalvas, garsus. Filmo kūrimas yra kaip sapno kūrimas iš nieko, tai tikrai enigmatiškas procesas.
Dabar kai filmas baigtas, ką galėtum pasakyti apie tai, kokia buvo didžiausia kūrybos proceso pamoka?
Suvokimas, kad maniakiškas visko kontroliavimas buvo didžiausia mano klaida. Aš pati kūriau kostiumų dizainą, piešiau scenų eskizus, prižiūrėjau dekoracijų kūrimą ir aktorių atranką. Negalėjau susikaupti į scenarijų tiek, kiek norėčiau. Ateityje sieksiu rasti pusiausvyrą tarp kontrolės ir pasitikėjimo. Kita vertus, aš daug ką supratau apie savo režisūros, rašymo ir ritmo stilių. Tai buvo geras savęs pažinimo procesas.
Kuo šio filmo kūrimas skyrėsi nuo tavo ankstesnių trumpametražių filmų kūrimo?
Pirmąsyk kaip režisierė filmavimo aikštelėje dirbau su profesionalia komanda, todėl turėjau mažiau laiko improvizacijoms.
Kokį geriausią patarimą esi gavus kurdama šį filmą?
Pasikliauti savo intuicija.
Dabar kai reflektuoji apie filmo kūrimą, ką galėtum patarti kitiems scenarijų autoriams ar režisieriams?
Manau, kad esu pernelyg jauna teikti patarimus. Jei kažkurią dieną nusišypsos laimė sukurti pilnametražį filmą ir jis žmonėms patiks, tuomet gal ir galėsiu ką nors patarti.
Pabaigai, ko tikiesi iš savo filmo žiūrovų?
Būčiau laiminga, jei bent keli žmonės pamatę šį filmą pagalvotų, jog matematika irgi gali būti poetiška. Man ši tema sužadina nuostabos jausmą, nes tai – lyg magiškas triukas bet be apgaulės. Ir kuomet aš mąstau apie tai, aš geriau pažįstu pasaulį.
The New Current (paskelbta 2018 m. balandžio 6 d.)
Šaltinis: https://www.thenewcurrent.co.uk/emilija-riviere
Iš anglų k. vertė Ramūnas Povilanskas