„ACME Film“ archyvas
Praėjus metams po to, kai Lietuvos kino centras perėmė Lietuvos kino teatruose rodomų filmų indeksavimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą funkciją, indeksas suteiktas 200-ajam filmui – režisierių Valento Aškinio ir Reinio Kalnaellio filmui „Aukso žirgas“.
Filmų indeksavimo funkciją praėjusiais metais Lietuvos kino centras perėmė iš Kultūros ministerijos ir indeksus skiria Filmų indeksavimo komisijos teikimu. Į šią komisiją po vieną narį deleguoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Aukštojo mokslo taryba, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir Lietuvos kino centras.
Iš visų indeksuotų filmų 34 filmai gavo indeksą „V“ (filmai, skirti įvairaus amžiaus žiūrovams), 12 filmų –„N-7“ ( filmai, skirti žiūrovams nuo 7 metų), 78 filmai – „N-13“ (filmai, skirti žiūrovams nuo 13 metų), 63 filmai – „N-16“ (filmai, skirti žiūrovams nuo 16 metų), 13 filmų – „N-18“ (filmai, skirti žiūrovams nuo 18 metų).
73% filmų Lietuvoje turi tokį patį indeksą, kaip šalyje gamintojoje, 16% – mažesnį, 11% – didesnį.
Daugiausia filmų – 63 – indeksavimo komisijai pateikė UAB „ACME Film“.
Lietuvos kino teatruose rodomi filmai turi būti įregistruoti Filmų registre ir turėti nustatytą filmo indeksą pagal žiūrovų amžiaus cenzą. Komisija vertina prašomus indeksuoti filmus vadovaudamasi nustatytais filmų vertinimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą kriterijais. Filmų indeksavimo komisija atsižvelgia į konkretaus filmo meninį kontekstą bei į konkrečių scenų vaizdavimo tikslingumą, detalumą, trukmę, dažnumą, intensyvumą bei įtaigumą.
Šiemet, atsižvelgus į kino rodytojų ir auditorijos siūlymus, buvo priimtos Kino įstatymo pataisos, pagal kurias į filmus, skirtus žiūrovams nuo 7 metų, jaunesni vaikai įleidžiami kartu su juos lydinčiais pilnamečiais asmenimis. Į filmų seansus, skirtus žiūrovams nuo 13 metų, vaikai nuo 7 iki 13 metų taip pat gali patekti kartu su juos lydinčiais pilnamečiais asmenimis. Taigi patys tėvai gali spręsti apie filmų tinkamumą jų vaikui atsižvelgdami į individualią vaiko brandą, šeimos vertybes, auklėjimo principus.