Lietuvos kino centre nuo rugsėjo mėnesio programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Giedrė Simanauskaitė ir Irmina Žemaitytė įgyvendina projektą „Kino sklaida regionuose“, kuriuo siekiama mažesniuose Lietuvos miestuose sudaryti sąlygas žiūrėti kokybišką kiną.
Šiuo metu Lietuvoje jaučiama didelė atskirtis tarp didžiųjų miestų ir regionų kultūros paslaugų, tarp jų ir kino. Kultūrinių renginių trūkumas regionuose mažina jų, kaip gyvenamosios, laisvalaikio ir turizmo erdvės, patrauklumą, o tai tampa vienu iš kriterijų, kodėl žmonės migruoja į didžiuosius šalies centrus ar svetur.
Norėdamos pamatuoti galimybes, kaip užtikrinti kino prieinamumą regionuose, projekto vadovės pastaruoju metu darė tyrimą. Jo rėmuose atlikta esamos situacijos analizė, vykdyta savivaldybių administracijų ir kultūros įstaigų apklausa, kalbama su kino industrijos atstovais. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti dabartinę kino rodymo padėtį Lietuvoje bei galimybes įdiegti profesionalią kino rodymo įrangą, leidžiančią filmus be apribojimų rodyti DCP formatu.
Projekto rėmuose vykdyto tyrimo metu buvo nustatyta, kad tik iki 30 proc. Lietuvos savivaldybių yra pastoviai veikiantys kino teatrai ar skaitmeniniai kino ekranai, įrengti kultūros centruose. Didžioji dalis kino teatrų buvo uždaryti ir privatizuoti, 10-ajame dešimtmetyje išnykus nacionalinei platinimo sistemai. Dauguma savivaldybių kultūros centrų, neturinčių profesionalios kino rodymo įrangos, pastaruoju metu siekia siūlyti kino rodymo paslaugą, tačiau tai daroma nenuosekliai.
Ne tik 10-ajame dešimtmetyje uždaryti kino teatrai, bet ir technologinė pažanga dar labiau paaštrino kino prieinamumo problemą. Pakitus technologijoms, dabar kinas kuriamas ir platinamas tik skaitmeniniu formatu, todėl, neturint šiuolaikinius kino rodymo standartus atitinkančios įrangos, itin apribojama galimybė matyti filmus.
Šiuo metu kino teatrai yra įsikūrę didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje. Savarankiškai jie atnaujinti mažesniuose miestuose: Anykščiuose, Gargžduose, Marijampolėje, Utenoje, Ukmergėje ir Varėnoje. Privatus sektorius neturi ekonominio pagrindo investuoti į regioninių kino rodymo vietų modernizavimą, tad norint gerinti paslaugų prieinamumą regionuose reikalingas valstybės įsikišimas.
2018 m. atliekant savivaldybių apklausą paaiškėjo, kad dabar Lietuvoje 40 proc. gyventojų neturi galimybės savo savivaldybėje žiūrėti kino, rodomo su profesionalia skaitmenine įranga. Tai sudaro 72 proc. savivaldybių.
Šiuo metu valstybės biudžete numatytos lėšos, leidžiančios įgyvendinti kino ekranų regionuose skaitmeninimo projektą, kuris yra „Lietuvos Respublikos skaitmeninės darbotvarkės“ dalis ir įsigalios 2019 metų sausio 1 dieną.
Šių metų spalio mėnesį įvykdžius apklausą, buvo įvertinta, jog poreikis turėti profesionalų kiną savivaldybėse yra didelis: Lietuvoje iš 60 savivaldybių tik 17-oje jų šiuo metu filmus galima žiūrėti DCP įranga, o iš 44 savivaldybių, kurios jos neturinti, preliminariai 28 norėtų dalyvauti projekte įsidiegti profesionalią kino įrangą. Tad sėkmingai įgyvendinus kino ekranų infrastruktūros atnaujinimo projektą, kokybiškas kinas būtų pasiekiamas 73 proc. savivaldybių, o tai – 45 proc. daugiau nei šiuo metu.
Siekiant pristatyti projekto eigą, finansavimo galimybes ir bendradarbiavimo formas, šių metų gruodžio 17 dieną Kultūros ministerijoje vyks susitikimas su norinčių dalyvauti projekte „Kino rodymo vietų skaitmeninimas regionuose“ savivaldybių atstovais.