Dvidešimta valanda vakaro. „Loftas“. Žengi su mintimi, jog dabar ne reivo metas ir kad tikrai neužsibūsi iki ryto. Itin keista. Vykstančios „Norvegijos dienos Lietuvoje“ 2013 menų fabriką „Loftas“ džiugina ne tik vakarėliais, bet ir kinu.
Balandžio 25-osios vakarą buvo pristatyti du norvegiški kino filmai. Viktoras Diawara padėkojo Norvegijos ambasadai už suteiktą galimybę pamatyti juos. „Džiaugiuosi, kad „Lofte“ dominuoja ne tik trankumas“, – teigė Diawara. Sėdmaišiai, kėdės, suolai. Visas „Lofto“ sėdimasis turtas užimtas. Jaunimas vis dar eina vidun. Šviesos gęsta. Veiksmas prasideda.
Pirmasis filmas – „Žmogus, kuris mylėto Yngvę“ ( „The Man Who Loved Yngve/Mannen som elsket Yngve“, rež. Stian Kristiansen, 2008). Filmo centre – jaunimas. Meilė, rokenrolas, svaiginimasis – jauna siela. Atrodo, turi viską, bet kai pasiklysti savo meilės labirintuose, kai myli du žmones vienu metu, myli dvi skirtingas lytis, viskas tampa vienu dideliu nesusipratimu. Jaunystė!
Antrasis filmas, pritraukęs kur kas mažiau žmonių, – „99% sąžiningas“ („99% Honest“/„99% ærlig“, rež. Rune Denstad Langlo, 2008). Dar vienas istorija apie jaunimą. Pilnas humoro ir jaunatviško žavesio, tik šį kartą ne su rokenrolo, o su hiphopo elementais. Svajonės, kurias sudaro muzika, savo grupė, albumo įrašymas! Ir be abejo, nebijojimas į savo egzistenciją pažvelgti ironiškai…
Po filmų supranti tik vieną – aš gyvenu gražiausius savo gyvenimo metus! O dabar – aukštyn galvas! Ką tu matai debesų kontūruose? Pirmojo filmo herojus paklaustų – „katę ar šunį“?
