Vasara yra atostogų ir kelionių metas, todėl „KINFO“ pristato filmų apžvalgų rubriką „Kinas kelyje“. Tai filmai, kurių siužeto pagrindinė linija yra keliavimas, buvimo kelyje jausmas, kuris asocijuojasi su laisve ir noru pabėgti nuo varžančios kasdienybės. Tiek gyvenime, tiek kine galima keliauti iš taško A į tašką B arba tiesiog klajoti be jokio tikslo, patirti nuotykių, pažinti žmones ir iš naujo atrasti save.
Kadras iš filmo „Naktis žemėje“, Šaltinis – notable.ca
Šį kartą siūlau prisiminti filmą, kuriame rodomas keliavimas mieste. Tai – režisieriaus Jimo Jarmuscho filmas „Naktis žemėje“ (Night on Earth, 1991). Jame netikėtais rakursais parodomas toks įprastas ir kasdieninis veiksmas kaip važiavimas taksi automobiliu. Filmas sudarytas iš 5-ių atskirų pasakojimų, kuriuos visus vienija ta pati tema – naktis, miestas ir taksi.
Filmo režisierius yra Amerikos autorinio kino kūrėjas Jimas Jarmuschas (g. 1953). Tai žmogus, kuris svajojo tapti rašytoju ir Kolumbijos universitete studijavo amerikiečių ir anglų literatūrą. Kino kūrimu jis susidomėjo gana netikėtai – ateities planus jį privertė pakeisti kelionė į Prancūziją. Būdamas paskutinio kurso studentu jis metams išvyko į Paryžių studijuoti prancūzų literatūros, kur įniko lankytis Prancūzijos kino bibliotekoje – garsiojoje Henri Langlois sinematekoje. Paryžiuje jaunasis Jimas Jarmuschas buvo sukrėstas, kai atrado, jog egzistuoja kitoks kinas negu Holivude. Jis taip susižavėjo autorinio kino galimybėmis, kad į Ameriką grįžo kupinas troškimo daryti ką nors panašaus. Todėl jis pirmiausiai įstojo į Niujorko universiteto kino fakultetą, bet greitai nusivylė dėstytojais (išskyrus savo guru Nicholas`u Ray`umi) ir jų mokymo metodais. Labiausiai Jarmuschui nepatiko tai, kaip diktatoriškai ten buvo mokoma elgtis su aktoriais.
Deborahos Feingold nuotrauka, Šaltinis – wordsbymat.com
Aktorius šiam režisieriui yra esminis filmo elementas.
„Neįsivaizduoju, kad galėčiau aktoriui nurodinėti, kaip jam vaidinti. Jeigu jūs iš artisto lauksite atitinkamų emocijų, kurias pats sugalvojote, tai išeis kažkas nenatūralaus. Paprastai aš prisiderinu prie aktoriaus, einu su juo kartu. Nėra kažkokio vienintelio būdo dirbti su aktoriais, nes kiekvienas iš jų yra asmenybė, kuriai reikia suteikti galimybę save išreikšti“,– teigia Jimas Jarmuschas.
Net ir filmo scenarijus, kuriuos visada rašo pats, jis kuria įkvėptas konkrečių aktorių (pvz., taip atsitiko su pagrindiniu filmo „Negyvėlis“ aktoriumi Johny Deppu). Režisierius teigia, kad pirmiausiai jis pagalvoja apie kažkokį žmogų, tuomet jam kyla asociacijų su personažu, kurį šis galėtų įkūnyti. Ir tik turėdamas herojaus prototipą, Jimas toliau rutulioja visą istoriją. Filmo kūrimą jis lygina su dėlione iš atskirų dalelių: „Vietoje to, kad ieškočiau istorijos, kurią noriu papasakoti ir tik ją radęs eičiau prie detalių, aš renku detales ir tik paskui konstruoju istorijos dėlionę. Iš pradžių aš turiu temą, nuotaiką ir personažą, bet ne visą siužetą. Istorija gimsta vėliau.“
Kadras iš filmo „Naktis žemėje“, Šaltinis – imdb.com
Jimo Jarmuscho filmai pasižymi minimalizmu, režisierius vengia masinių scenų ir dinamiškų kameros posūkių. Jam priimtinesni yra ilgi, nepertraukiami dubliai, o filmo dinamika išgaunama fiksuojant organišką aktorių vaidybą. Šio režisieriaus filmų personažai visą laiką keliauja, nes toks yra jų gyvenimo būdas. Didelę reikšmę Jarmuschas skiria garsui, kuris sudaro net pusę filmo turinio, sukurdamas reikiamą atmosferą.
„Filmą reikia žiūrėti užmerkus akis, kad pajustum jo raumenis“, – muzikos reikšmingumą savo filmuose akcentuoja Amerikos autorinio kino kūrėjas.
Šioje vietoje reikia paminėti svarbų filmo „Naktis žemėje“ bendraautorių, be kurio muzikos daugybė Jarmuscho filmai netektų ypatingos nuotaikos ir stiliaus. JAV dainininkas, dainų autorius, kompozitorius ir aktorius Tomas Waitsas (g. 1949) yra geras Jarmuscho draugas ir dažnai ne tik kuria muziką, bet ir vaidina jo filmuose. Anot režisieriaus, su Tomu jį sieja panašus stiliaus pojūtis, kuriam būdinga įvairias įtakas supinti į viena. Tą patį galima pasakyti ir apie Waitso muziką, kuri netelpa į vieno žanro rėmus – tai įvairių stilių mišinys: roko, bliuzo, džiazo, vodevilio ir eksperimentinės, artimos industrial stiliui, muzikos. Šis dainininkas turi su niekuo nesupainiojamą prikimusį balsą, kurį vienas kritikas pavadino „gerai permirkusiu viskyje, prarūkytu ir dar pervažiuotu automobilio“. Kaip ir kolega Jimas, taip ir Tomas Waitsas pats rašo dainų tekstus, kurie dažnai būna groteskiški ir keisti, tai galima išgirsti ir dainoje, iliustruojančioje pirmuosius filmo „Naktis žemėje“ kadrus.
Filme „Naktis žemėje“ matome 5-ias skirtingas istorijas, nutikusias tą pačią naktį 5-iuose skirtinguose pasaulio didmiesčiuose: Los Andžele, Niujorke, Paryžiuje, Romoje ir Helsinkyje. Paklaustas, kodėl savo filmui pasirinko būtent šiuos miestus, Jimas Jarmuschas atsakė, kad pirmiausiai galvojo apie konkretų aktorių, o miestas buvo neatsiejama jo aplinkos dalis. Taigi galima sakyti, kad „Naktis žemėje“ gimė iš meilės draugams. Šį filmą režisierius nusprendė sukurti kaip paguodos prizą sau po daug jėgų ir nervų kainavusio projekto žlugimo. Jarmuschas nutarė „ant smūgio“ parašyti kokį nors scenarijų, kurį filmuodamas jis galėtų vėl sutikti senus savo draugus iš įvairiausių pasaulio kampelių ir drauge smagiai praleisti laiką.
Kadras iš filmo „Naktis žemėje“, Šaltinis – sporadicscintillations.blogspot.com
Los Andželo epizode gera Jimo Jarmuscho draugė aktorė Gena Rowands vaidina talentingų aktorių „medžiotoją“, kuri jaunutės taksi vairuotojos (vaid. Winona Ryder) asmenyje įžvelgia nerealizuotą potencialą. Paryžiaus epizode kitas geras Jarmuscho draugas, inteligentiškasis Isaachas De Bankole suvaidina irzlų taksistą, kurį susimąstyti priverčia viena ypatinga keleivė (vaid. Beatrice Dalle). Romos epizode siautėja tikras energijos „akumuliatorius“, geras Jarmuscho draugas ir nuolatinis jo filmų aktorius – Roberto Benigni. Režisierius italų aktoriui čia paliko itin daug erdvės saviraiškai ir tokiu būdu šis didis improvizatorius, pasirodo, pats sukūrė didžiąją dalį savo dialogo teksto! Filmo „Naktis žemėje“ režisierius turi visą būrį draugų ir šaltojoje Suomijoje, todėl Helsinkio epizode juos visus matome sausakimšame taksi automobilyje, kurį didžiuliame šaltyje vairuoja iškalbingas taksistas (vaid. Matti Pellonpää). Kiekvienas epizodas, vykstantis skirtingoje šalyje ir mieste, yra nuspalvintas kultūrinio savitumo. Pavyzdžiui, Niujorke matome kultūrų samplaiką, agresiją, Italijoje – katalikybės elementai persipina su nepadorios italų komedijos stilistika, o Suomijoje, spaudžiant žiemos šaltukui, apgirtusių statybininkų kompanija išgirsta pačią liūdniausią istoriją pasaulyje. Dėl šių detalių miesto bei visos šalies atmosfera jaučiama net ir tuomet, kai kadre matoma tik siaura taksi automobilio erdvė su spalvingais filmo „Naktis žemėje“ herojais.
Filmas „Naktis žemėje“ parodo tuos gyvenimo momentėlius, kuriuos dauguma iš mūsų priimame kaip savaime suprantamus dalykus. Juk išsikviesti taksi atrodo tokia nereikšminga kasdieninio gyvenimo detalė. Filme kiekvienas epizodas pradedamas nuo keleivio įlipimo į taksi, o baigiasi tuomet, kai keleivis iš jo išlipa. Ir abu – tiek vairuotojas, tiek keleivis – per tą kelionės laiką pasikeičia.
Filmo anonsas: