Intelektinės teisės ir jų apsauga pastaruoju metu Lietuvoje susilaukia vis daugiau dėmesio. Atsiranda įvairios iniciatyvos, skatinančios vartotojus viešoje erdvėje plintantį turinį vartoti legaliai, susimokėti už kiną, muziką ar bet kokios kitos formos intelektinės nuosavybės turinį. Tačiau net ir viešas pasakojimas apie lyderystę pasaulyje piratavimo srityje, visų Lietuvos garsenybių pasirodymai reklamoje, nebūtinai turi kažką reikšti didiesiems žiniasklaidos portalams arba juose dirbantiems autoriams.
Birželio 7 d. naujienų portale „Delfi.lt“ pasirodžiusi filmo „Paskutinė s#####“ apžvalga, rašyta Delfi kino apžvalgininko Dariaus Voitukevičiaus, atkreipė dėmesį dėl pasirodymo laiko ir sukėlė abejonių dėl to, kaip apžvalgos autorius sugebėjo pamatyti filmą ir pateikti jo aprašymą dar iki oficialios filmo pasirodymo kino teatruose datos, kuri yra tik birželio 8 d. Įprastai tokių klausimų dažniausiai nekyla, mat kino kritikams karts nuo karto yra rengiamos filmų peržiūros, o būtent birželio 6 dieną kino centre „Multikino“ vyko specialus seansas moterims „Normalios bobos eina OUT“. Tačiau renginio organizatoriai tvirtina, jog nė vieno vyro seanse nebuvo, o filmų platintojo atstovas tikina, jog specialios peržiūros ar galimybės peržiūrėti filmą anksčiau neturėjo niekas, išskyrus cenzo komisiją.
„Šiam filmui nerengėme jokių specialių peržiūrų žiniasklaidai ar kino kritikams. Taip anksti pasirodžiusi filmo apžvalga sukelia abejonių, kaip autorius galėjo legaliai peržiūrėti filmą nedalyvavęs renginyje ir nesulaukęs oficialios išleidimo datos. Nelegalaus turinio vartojimas turėtų apskritai prasilenkti su bet kurio kino vartotojo, o ypač – kritiko, požiūriu. Tai žemina tiek kritiko, tiek jo tekstus platinančios medijos reputaciją“, – teigia kino naujienų portalo „Buvau kine“ vyr. redaktorius ir filmo platinimo kompanijos atstovas Lietuvoje Vainius Eiva.
Bandymas išsisukti iš nepatogios situacijos
Labiausiai stebino autoriaus bandymas išsisukti iš padėties aiškinant, jog jis filmą žiūrėjo būtent „Normalios bobos eina OUT“ seanse, kurį organizavo Dovilė Filmanavičiūtė. „Oficiali filmo premjera tik nuo 06.08, normalios bobos pažėjo jį pirmosios vakar, o salėje nebuvo nė vieno bičo, kaip dar nesančio filmo recenzija atsiduria didžiausiame naujienų portale? Ar tik ne piratinę versiją žiūrėjom, kačiukai? Ir ar su sąžine viskas ok? Ypač aiškinant, kad filmą matei su bobomis?“, – savo Facebook paskyroje rašė renginio organizatorė.
Kino centro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas taip pat stebėjosi, kaip filmas galėjo būti apžvelgtas taip greitai. „Gal ši istorija ir nebūtų iškilusi, jei nebūtų tokia akivaizdi. Tik mūsų kino teatras surengė specialių seansą moterims, o be to nemačiau, kad kur kitur būtų vykę bet kokios peržiūros. Nelegalus kino vartojimas mūsų šalyje tapo opia bėda, bet dar skaudžiau, kai tai daro kino kritika užsiimantys asmenys. Būtent tie, kurie turėtų skatinti į kiną eiti legaliai ir paremti kino kūrėjus. Juk būtent mes visi ir valgom duoną iš kino, jo vartojimo. Be to, kiekvienas filmas yra pirmiausia kuriamas kino salėms – vietoms, kuriose patiriamas pats tikriausias įspūdis. „Paskutinė s#####“ yra absoliučiai išskirtinis filmas, o norint pajusti jo atmosferą tikrai pravartu sėdėti tamsioje salėje su gera garso kokybe. Apmaudu, kad tokios situacijos vis dar įprastos mūsų šalyje ir yra pateisinamos dalies vartotoju“, – teigia kino centro atstovas.
Nustebino pozicija
Filmo teisių atstovai Lietuvoje kreipėsi į naujienų portalą „Delfi.lt“, prašydami pateikti savo poziciją – ar didžiausiam Lietuvos naujienų portalui atrodo normalu, jog jų darbuotojas, stengdamasis aplenkti visus, aprašo filmą, kurį žiūrėjo nelegaliai. Pateikta portalo atstovės pozicija smarkiai nustebino. „Mes nesame iškėlę sąlygų Dariui, kur žiūrėti filmą, tiesiog anksčiau nėra tekę susidurti su tokia problema. Nėra taisyklės, kur recenzentas filmą privalo žiūrėti, todėl mes su juo apie tai taip pat nesame kalbėję. Kiekvienas turi teisę į nuomonę, ar teigiama, ar neigiama ji būtų. Dario kaip filmų apžvalgininku pasitikime, seniai su juo bendradarbiaujame ir čia pirmas kartas, kai kažkam nepatikus, pradedamasi aiškintis ir apeliuoti dar ir į mūsų sąžinę“, – atsakydama į prašymą pakomentuoti rašė „Veidai“ skilties redaktorė Gintarė Urnikienė.
„Man mažų mažiausiai keista tai, kad portalas nekelia sąlygos savo bendradarbiams vartoti tik legalų turinį. Dar keisčiau, kad atsakyme buvo apeliuojama į mano ir to recenzento bendrą praeitį, kuri, tariamai, ir iškėlė šią problemą. Reikia suvokti, kad Lietuva yra maža, o kino rinka išvis yra miniatiūrinė – visi joje dirbantys žmonės vieni kitus puikiausiai pažįsta. Tad kalbėti, jog tokia problema iškilo tik dėl ankstesnių nesutarimų yra visiškas absurdas. Be to, užklausoje prašiau išsakyti savo poziciją dėl nelegalaus turinio vertinimo, kuris, beje, gali atsiliepti ir pačiai apžvalgai. Kino recenzentas turi išlaikyti aukščiausią standartą ir bent jau premjerinius filmus apžvelginėti kine“, – teigia filmo platintojo atstovas V. Eiva.
Nelegalaus turinio vartojimas – netoleruotinas
Su nelegaliu turiniu ir autorių teisių pažeidimu nuolat kovojantis ir jį šalinantis „Intelektinės nuosavybės apsaugos centras“ (INAC) bendradarbiauja su kino platintojais Lietuvoje. Kartu, būtent INAC oficialiai gina filmą „Paskutinė s#####“ nuo nelegalaus vartojimo.
„Tikrai nėra gerai, jei taip yra. Bet kuris verslo subjektas turi skatinti savo darbuotojus ar bendradarbius naudoti išimtinai teisėtą turinį. Didžiules abejones kelia straipsnio autoriaus teiginys, kad <… Žiūrovams tiesiog buvo pateiktos kelios istorijos, kurios taip vangiai buvo papasakotos, jog jau įpusėjus šiam nesąmoningam pasakojimui, norėjosi palikti kino salę…>. Jei kino peržiūros organizatoriai tikrai peržiūrai nekvietė kritiko, manau, melagingi teiginiai turėtų būti paneigti bent jau paties didžiojo portalo, jei galvojama apie savo reputaciją. Jei yra taip, kaip rašoma, garbės pačiam autoriui tokie straipsniai tikrai nedaro. O ir pati recenzija praranda prasmę, nes bloga filmo kokybė negali pateikti filmo atmosferos. Gaila, kad pas mus kultūra dar nėra pažengusi“, – teigia INAC vadovas Vytas Simanavičius.
„Mes nesame naivūs. Apie tai, kad filmas interneto platybėse pasirodė kiek daugiau nei prieš tris savaites, žinojome iškart ir nuo to nėra apsaugotas nė vienas kino platintojas Lietuvoje. Dėl to ir kreipėmės į INAC, kad jie pagelbėtų bent kažkiek apsaugoti mūsų į kinus atvežamą turinį. Tikimės, jog žiūrovai supras, jog tokį filmą reikia žiūrėti kine, pajausti jo gūdžia ir labai stilingą atmosferą, o ne piratinti ir žiūrėti prastos kokybės kopiją“, – teigia V. Eiva.
Šviečiamoji veikla dėl nelegalaus turinio vartojimo vyksta vis intensyviau ir dabar jau steigiamos įvairiausios iniciatyvos, kaip „BIŠKĮ vagis nebūna“, kurios skatina susimokėti už turinį. Svarbiausia yra siekti pakeisti vartotojų mąstymą, įrodyti, jog susimokėti už turinį yra šaunu, o siųstis internetu ir vartoti nekokybišką produktą – nieko pozityvaus.