„Forum cinemas“ archyvas
Angelinos Jolie filmas! Angelinos Jolie filmas! Angelinos Jolie filmas! Nesvarbu niekas – nei istorija, nei asmenybė, nei kinematografinė išmonė ar turinys. Turbūt tai yra šios moters prakeiksmas – būti nepaaiškinama ikona, kuriai užtenka tik būti. Vis dėlto trečiasis pilnametražis režisūrinis A. Jolie darbas pasiekė ir Lietuvos kino teatrus.
„Nepalūžęs“ – filmas, pastatytas pagal tikrą gyvenimą, pagal tikrą istoriją, kurios centre antrasis pasaulinis karas ir karo didvyris Louisas Zamperini. Juostai scenarijų parašė broliai Joelis ir Ethanas Coenai. Visuomet, kai pirmajame kadre užrašoma „pagal tikrą istoriją“, grįžęs namo pasigooglini ir pamatai autentiškas to žmogaus nuotraukas, skaitai su juo interviu ir nori nenori nebegali į viską žiūrėti kritiškai. Tikriausiai taip atsitiko ir režisierei. Ji dievina L. Zamperini (vaidmenį atlieka Jack O’Connell) ir to neslepia. Na, pažiūrėjus filmą tikrai kyla klausimas: kaip galima nemėgti ir nesižavėti šiuo vyru? Jis – karo didvyris, beprotiškai užsispyręs, taiklus, ramus, draugiškas. Kai sudūžta lėktuvas ir jis su dar dviem vyrais atsiduria viduryje, o gal pakraštyje Ramiojo vandenyno, Louisas yra tas, kuris visus nuramins, subintuos, paskirstys maistą ir vos prakalbėdamas pasakos apie savo mamos gaminamą maistą. Jis tas, kuris kris, stos, bet neišduos šalies. Beveik kaip Amerikos vėliava ar tautos simbolis, tiesa? Susiraukėte? Būtent!
„Forum cinemas“ archyvas
Suprantama, kad istorija yra neeilinė ir besidomintys karo istorija Louisą Zamperini turėtų žinoti, tačiau filme jis parodomas kaip ultramega superherojus, kuriam trūksta žmogiškumo. Taip, jis verkia, bet po kelių kadrų sukanda dantis ir stojasi. Taip, galbūt taip ir buvo. Gal tai nekristų į akis, jei karas, karo belaisvių stovykla su visais nualintais vyrais netarnautų kaip „medžiai“ (kiekvienas mokyklos spektakliuose matėme tokius „medžius“) – stovi tik todėl, nes to reikalauja ta „tikra istorija“. Gyvenime kartais nutinka įvykių, kurie yra labiau neįtikėtini nei pati drąsiausia išmonė. Šio vyro istoriją verta sužinoti ir pamatyti. Tik erzina tas nugludinimas bei labai tiesmukiškas ir Holivudinių steroidų prifarširuotas pateikimas. Pasakojimas – linijinis, kartais pertraukiamas pagrindinio herojaus atsiminimų apie vaikystę ir namus. Viskas sukramtyta ir padėta ant lėkštutės, kad ginkdie nesusidarytum ne tokį, koks aprašytas, herojaus įvaizdį. Kaip ir „Įniršyje“ (Fury, 2014), taip ir čia, karas – tai tiesiog nelaimingas atsitikimas, kuriame JAV kariai nieko nežudė (nebent tai visiškai kraštutinė priemonė), o buvo tik skriaudžiami. Čia ne tik tokių filmų klišė. Galbūt, tai ne klišė. Istorija – labai painus dalykas, o apie ją papasakoti blaiviai – kyla klausimas, ar išvis įmanoma.
Dar prieš šio filmo atvykimą į Lietuvą tie, kas domėjosi, jau girdėjo, kad pagrindinio vaidmens atlikėjas Jackas O`Connellas pelnytai buvo apdovanotas už šį vaidmenį (BAFTA „EE kylančios žvaigždės“ apdovanojimas, CFCA „Daugiausiai žadantis pasirodymas“). Šiais metais vyrukas sugebėjo įrodyti, kad gali vaidinti ne tik nusižengiančius įstatymams mušeikas, kurie rūko, geria ir nepagarbiai elgiasi su moterimis. Jis subombardavo (epitetą įkvėpė filmas) kino industriją stiprių, lemtingų ir nepalaužiamų vyrų vaidmenimis (Starred up, 2013; 71, 2014). Ir šiame filme jis žavėjo savo talentu ir aiškiai matomu įdirbiu.
„Forum cinemas“ archyvas
Takamasa Ishihara, vaidinęs JAV karininkus kankinusį Watanabe, kažkodėl liko nepastebėtas, o veltui. Jis ne tik gerai atliko, bet ir mėgavosi kuriamu vaidmeniu. Tik vėlgi – tas vaidmuo neišbaigtas. Nors filmo pabaigoje bandoma kažkaip pateisinti šio žmogaus žiaurumą, tačiau labai neaiškiai ir išvis… kam teisinti. Kam kurti mitą. Jei jau „pagal tikrą istoriją“, tai galbūt galima pripažinti, kad žiaurūs žmonės kartais būna tiesiog žiaurūs.
Be geros aktorių atrankos ir darbo su jais, akį patraukė ir kai kurie operatoriniai sprendimai, scenų išdėstymas. Ponia Angelina turi gerą akį ir geba į kai kurias situacijas pažvelgti įdomiai, tačiau tikriausiai šį kartą nusprendė, kad eksperimentams kine – ne vieta.
„Nepalūžęs“ – istorija, kurią tikrai verta sužinoti. Louisas Zamperini dideliems darbams įkvėpė ne tik Angeliną, bet ir daug kitų žmonių. Įkvėpė išmokti atleisti ir tikėti, kad tai, kas tavęs nesunaikina, tikrai padaro stipresniu. Šis žmogus ir jo istorija tikrai verti filmo. Ar „Nepalūžęs“ būtent tas filmas? Kiekvienas atsakysime sau.
Filmo „Nepalūžęs“ anonsas:
