nuotr. Gediminas Gražys
„Festivalis įvyko! Forma gali keistis, bet visuomet pasitiksime pavasarį su kinu ir dovanosime įdomias patirtis bei nepamirštamas emocijas. Žiūrovai tai vertina: pirminiais duomenimis, šiemet filmus virtualiai stebėjo apie 100 tūkst. kino mylėtojų“, – šįvakar 26-ojo festivalio „Kino pavasaris“ apdovanojimų ceremonijos metu džiaugėsi festivalio generalinis direktorius Algirdas Ramaška.
Antrus metus virtualiai vykusio festivalio apdovanojimų ceremonija šįvakar tiesiogiai buvo transliuojama „Kino pavasario“ feisbuko ir jutubo paskyrose. Čia paskelbti konkursinės programos nugalėtojai ir daugiausiai žiūrovų simpatijų sulaukę filmai. Tarp festivalio laureatų yra ir lietuvių filmai, laimėję Trumpojo konkurso ir tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI pagrindinius prizus.
Festivalio geriausiuosius iš Vilniaus viešbutyje „PACAI“ įkurtos festivalio studijos paskelbė „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška, festivalio meno vadovė Mantė Valiūnaitė ir tiesiogiai prisijungę tarptautinės žiuri nariai.
Pasak A. Ramaškos, pernai „Kino pavasaris“ tapo vienu iš pirmųjų virtualiai vykusių festivalių pasaulyje, o šiemet, prisitaikant prie sudėtingų karantino sąlygų, siekė dar kartą sukurti tą nepakartojamą kino festivalio jausmą.
„Nuoširdžiai dėkojame žiūrovams, kurie mus aktyviai palaikė žiūrėdami filmus savo namų kino ekranuose, dalijosi pozityviais atsiliepimais ir palaikymo žinutėmis, dalyvavo virtualiuose susitikimuose su festivalio svečiais. Džiaugiamės, kad kino kalba šiemet buvo tokia stipri, jog net būdami atskirai, galėjome patirti tą su niekuo nepalyginamą bendrystės ir artumo jausmą. Dėkojame partneriams, su kuriais saugiai ir prisitaikydami prie karantino sąlygų siekėme sukurti nepamirštamas patirtis. Visi, kurie apsilankė viešbučiuose ir ten praleido „Atostogas su Kino pavasariu“, savo įspūdžiais dar ilgai dalysis su artimaisiais ir draugais. Dėkojame „Go Vilnius“ ir visiems, kurie tiki mūsų idėjomis, kartu su mumis jas įgyvendina ir kuria kino šventę“, – žiūrovams ir partneriams dėkojo A. Ramaška.
nuotr. Audrius Solominas
Pasak jo, nors dabar „Kino pavasaris“ skelbia nugalėtojus, tačiau virtualusis festivalis tęsiasi – žiūrovų pamėgtus festivalio filmus toliau galima pamatyti namuose. „Kol kino teatrai bus atidaryti, kviečiame žiūrėti filmus saugiai namuose. O kai tik jie bus atverti, susitiksime ten ir žiūrėsime filmus didžiuosiuose kino salių ekranuose“, – su optimizmu į ateitį žvelgia A. Ramaška.
Virtualiąją apdovanojimų ceremoniją tiesiogiai galėjo stebėti ne tik žiūrovai namuose, bet ir atvykę į „Kino pavasario filmų aikšteles“ ant Kauno „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelės stogo. Jiems buvo paruoštas specialus šviesos vizualizacijomis papuoštas violončelininko Justo Kulikausko „Future Cello“ ir šokio trupės „Nuepiko“ bei šiuolaikinio cirko atlikėjų pasirodymas, kurį padovanojo festivalio draugai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizatoriai.
nuotr. Tautvydas Stukas
Po įspūdingai atliktų kūrinių ir finalinės festivalio dainos tiek autokino žiūrovai, tiek žiūrovai namuose buvo pakviesti pasižiūrėti šiuo metu itin aktualų festivalio uždarymo filmą „Obuoliai“ (rež. Christos Nikou).
Žiūroviškiausi filmai
Per apdovanojimo ceremoniją daugelis nekantriai laukė, kas taps žiūroviškiausiu festivalio filmu, kurį tradiciškai savo balsais renka „Kino pavasario“ žiūrovai. Juo tapo įtempta psichologinė drama „Quo Vadis, Aida?“, surinkusi ir daugiausia kino kritikų balsų. Šis itin paveikus bosnės Jasmilos Žbanić filmas, pasakojantis apie kraupius įvykius 1995-aisiais Srebrenicoje, pretenduoja į „Oskarą“ geriausio užsienio filmo kategorijoje.
Žiūroviškiausiu trumpametražiu filmu paskelbtas animacinis Lenos von Döhren filmas „Paukštelis ir bitutės“, o žiūroviškiausiu lietuvišku filmu tapo Klemento Davidavičiaus „Pelkė“, dalyvavęs Trumpajame konkurse
Nugalėjo norvegų režisierės tragikomedija
Pagrindinėje festivalio konkursinėje programoje – Europos debiutų konkurse – šiemet varžėsi 10 debiutinių Europos režisierių ilgametražių filmų. Nugalėtojus rinko tarptautinė žiuri: paralelinės Venecijos kino festivalio programos meno vadovė Gaia Furrer iš Italijos, Kanados režisierius ir prodiuseris Denis Côté, Vengrijos režisierė Lili Horvát, MUBI turinio viceprezidentas Danielis Kasmanas ir kino prodiuserė Marija Razgutė.
Festivalio apdovanojimuose triumfavo norvegės Itonje Søimer Guttormsen tragikomedija „Gritt“, kuriai atiteko net du apdovanojimai: žiuri filmą „Gritt“ išrinko geriausiu, o Birgitte Larsen laimėjo geriausios aktorės apdovanojimą.
Pasak žiuri, „Gritt“ – tai nuostabus kūrybinės, ekonominės ir socialinės nesėkmės portretas: „Abejotino talento ir permainingo pragyvenimo menininkės istorija tapoma neteisiant, o su žavesiu ir nuovokia užuojauta. Nenumaldoma jėga kursto nenuspėjamą filmo pasakojimą, taip gyvenimo nepastovumo portretą paversdama tiek pat prikaustančiu, kiek didžios sėkmės istorija.“
Geriausio aktoriaus apdovanojimas atiteko prancūzui Pierre Deladonchampsui, kurio vaidmenį įtemptame Peterio Dourountziso filme „Niekšas“ žiuri pavadino užburiančiu ir svyruojančiu tarp gundančio ir baugiai pavojingo. Geriausio režisieriaus prizas iškeliavo į Ispaniją – juo apdovanota Ainhoa Rodríguez už siurrealios atmosferos dramą „Akinantis blyksnis“. Specialiu žiuri paminėjimu („Special mention“) įvertintas provokuojantis žinomo Nyderlandų videomenininko Timo Leyendekkero debiutas „Puota“.
Konkursinių programų nugalėtojams atiteko ir jau ne pirmus metus Vilniaus miesto savivaldybės įsteigti piniginiai prizai. Geriausio Europos debiutų konkurso nugalėtojui atiteko 5 000 eurų, o geriausiam režisieriui, aktoriui ir aktorei – po 1 000 eurų.
Lietuviams – Trumpo konkurso ir FIPRESCI prizai
Trumpojo konkurso nugalėtojui taip pat atiteko Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas piniginis prizas – 3 000 eurų. Tarptautinė žiuri geriausiu išrinko lietuvių režisieriaus Vytauto Katkaus nostalgišką trumpametražį filmą „Miegamasis rajonas“. Žiuri specialaus žiuri paminėjimo sulaukė austrų režisierė Raphaela Schmid su filmu „Akvariumo žuvytės“.
„Apdovanojimas skiriamas filmui, įkūnijančiam paprastą ir išraiškingą kinematografinį darbą. Nubrėždamas jausmų, pasakojimo ir formalių klajonių žemėlapį, filmas kartu su veikėjais nukrypsta į melancholišką akimirkos ir dabarties atsiminimą. Nuostabus įgyvendinimas, puoselėjamas ryžtingos ir paprastos kinematografinės intuicijos, paverčia kūrinį ypatingu ir stulbinančiu“, – laimėjusį V. Katkaus filmą apibūdino Trumpojo konkurso žiuri.
Tiesioginės transliacijos metu nugalėtojus paskelbė kino kritikė ir žurnalistė, paralelinės Kanų programos „Kritikų savaitė“ atrankos komisijos narė N. Tsukidate ir kino režisierius Ignas Meilūnas. Be jų žiuri sudarė kino režisierė ir operatorė Camille Degeye iš Prancūzijos.
Lietuvos vardas nuskambėjo ir skelbiant FIPRESCI apdovanojimą už geriausią Baltijos jūros regione kuriančio režisieriaus filmą. Juo išrinktas Europos debiutų konkurse dalyvavęs Tomo Smulkio ilgametražis filmas „Žmonės, kuriuos pažįstam“, nuoširdžiai atskleidžiantis Vilniaus žmonių istorijas. Žiuri pažymėjo, kad šis Vilniaus portretas meistriškai ir jautriai susieja trijų žmonių gyvenimus, pavaizduodamas visuotinį konfliktą tarp savarankiškumo troškimo ir kitų poreikių nesuvokimo.
FIPRESCI laimėtoją rinko kino kritikų gildijos nariai: Eithne Mary O’Neill („Positif“, Prancūzija), Paola Olivier („Cinema & Musica“, Italija) ir Ieva Šukytė (LRT televizija ir radijas).
Festivalis tęsiasi
Nors nugalėtojai jau paskelbti, konkursinės programos ir daugiausia žiūrovų dėmesio ir simpatijų sulaukusius festivalio filmus, pavyzdžiui, žiūroviškiausią „Quo Vadis, Aida?“, festivalio atidarymo filmą „Blogio nėra“, festivalio uždarymo filmą „Obuoliai“, taip pat „Tapytoja ir vagis“, „Meilės reikalai“, „Sniego daugiau nebus“ ir kitus, toliau galima stebėti virtualiai. „Kino pavasaris“ pasisako tik už legalų filmų žiūrėjimą, o tą užtikrinti padeda festivalio partneriai – advokatų firma „Sorainen“. Jie rūpinasi festivalio filmų saugumu virtualiajame „Kino pavasario“ kino teatre filmai.kinopavasaris.lt, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.
Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.
