fbpx
1 Rekomenduojame, Festivaliai, Kino klasika, Naujienos, Pirmoji banga

Nesenstantis kinas (12): Fritzo Lango „Įniršis“ – kinematografinės meistrystės pavyzdys ir neblėstanti socialinė kritika

 

Kadras iš filmo „Įniršis“
Organizatorių archyvas

Ankstyvojo kino gerbėjai Vilniuje, „Pirmosios bangos“ kino festivalio metu, turės unikalią galimybę išvysti Fritzo Lango 1936 metų filmą „Įniršis“ („Fury“), kuris ir šiandien sukrečia savo aktualumu ir menine verte. Šis filmas – ne tik vienas ryškiausių režisieriaus darbų, bet ir viena pirmųjų jo kūrybos viršūnių po persikėlimo į Jungtines Amerikos Valstijas. Langas, vienas iš vokiečių ekspresionizmo pradininkų, savo pirmuoju Holivude sukurtu filmu sugebėjo atskleisti tamsiausius žmogaus prigimties kampelius.

Kadras iš filmo „Įniršis“
Organizatorių archyvas

Kinematografinė pabėgimo istorija: nuo nacių režimo iki Holivudo

Fritzas Langas, bėgdamas nuo nacių režimo Vokietijoje, rado prieglobstį Holivude, kur jam buvo suteikta galimybė kurti filmus, atskleidžiančius jo unikalų kinematografinį balsą. „Įniršis“ – pirmasis Lango filmas po atvykimo į JAV – yra galinga socialinė drama, nagrinėjanti minios psichologiją, teisingumo vykdymo problemas ir žmogaus moralines dilemas. Šio filmo scenarijus, parašytas Normano Krasnos, buvo įkvėptas realaus įvykio – linčo teismo, kuris sukrėtė Ameriką. Šis filmas taip pat išsiskiria tuo, kad Holivude tapo vienu pirmųjų, kuriame tokiu aiškiu ir negailestingu būdu buvo nagrinėjamos socialinės ir politinės temos.

Įdomu tai, kad filmo išleidimo metu nacistinė Vokietija jau aktyviai skatino linčo teismus kaip „teisingumo“ formą. Todėl Lango filmas, kuris ryžtingai pasisakė prieš tokią savivalę, buvo svarbus kontrapunktas tam laikmečio politiniam klimatui.

Kadras iš filmo „Įniršis“
Organizatorių archyvas

Neteisingumo auka: Džo Vilsono kelionė per minios kerštą

„Įniršyje“ pasakojama apie kuklų darbininką Džo Vilsoną (vaidina Spenceris Tracy), kuris netikėtai tampa linčo teismo auka. Džo sulaikomas mažo miestelio policininko ir be pagrindo apkaltinamas vaiko pagrobimu. Miestelio gyventojai, vedami neapykantos ir gandų, sukyla ir užpuola kalėjimą, kuriame laikomas Džo. Po kalėjimo padegimo visi mano, kad Džo žuvo, tačiau jis išgyvena ir, persekiojamas keršto troškimo, nusprendžia teisinėmis priemonėmis atkeršyti savo tariamiems žudikams.

Filmo kulminacija vyksta teismo salėje, kurioje pateikiamas įrodymas – kino kronika, užfiksavusi miestiečių siautėjimą. Šis momentas yra vienas svarbiausių filme, nes pabrėžia kinematografinio vaizdo galią atskleisti tiesą. Langas sugebėjo meistriškai integruoti šį elementą į savo pasakojimą, tuo pačiu pabrėždamas, kad kino kamera gali tapti svarbiu teisingumo įrankiu, kurio negalima ignoruoti.

Kadras iš filmo „Įniršis“
Organizatorių archyvas

Aktorius Spenceris Tracy, kuris atliko pagrindinį Džo Vilsono vaidmenį, už šį vaidmenį sulaukė didelio pripažinimo. Jo pasirodymas filme sustiprino jo, kaip vieno iš geriausių Holivudo aktorių, reputaciją. „Įniršis“ buvo itin gerai įvertintas tiek kritikų, tiek žiūrovų. Filmas sulaukė didelės komercinės sėkmės ir padėjo Langui užsitikrinti vietą Holivudo kino industrijoje.

Žmogiškosios prigimties tamsuma: Lango pasakojimo evoliucija

Fritzas Langas savo karjeroje nuolat tyrinėjo tamsiausias žmogaus prigimties puses. „Įniršis“ nėra išimtis. Šiame filme režisierius tęsia temas, kurias nagrinėjo savo ankstesniuose kūriniuose, tokiuose kaip „M“ (1931) ir „Daktaro Mabuzės testamentas“ (Das Testament des Dr. Mabuse, 1933). Jis gilinosi į minios psichologiją, siekdamas suprasti, kaip taikūs ir normalūs žmonės gali virsti žvėrimis, kai susiduria su baime ir neapykanta.

„Įniršio“ kinematografija išsiskiria savo detaliais vaizdiniais sprendimais. Langas meistriškai naudoja filmavimo techniką, kad sukurtų įtampą ir pabrėžtų veikėjų emocinę būseną. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – stambusis planas, kuriame vaizduojamas Ketrinos veidas minioje stebint gaisrą. Šis kadras yra toks stiprus ir įsimintinas, kad Langas norėjo juo užbaigti filmą, tačiau kino studija reikalavo kitokio sprendimo, todėl filmą teko šiek tiek pakeisti.

„Įniršis“ neabejotinai yra vienas svarbiausių Lango filmų, kuris ne tik atspindi režisieriaus meninius siekius, bet ir sukelia gilias emocines reakcijas žiūrovams. Jo analizė, kaip ir kodėl žmonės tampa minios dalimi, sukelia svarstymus apie šiuolaikinę visuomenę ir tai, kaip informacija ir gandai gali formuoti žmonių veiksmus. Šiame filme Langas tiksliai nuspėjo ne tik savo laikmečio, bet ir šių dienų visuomenės problemas.

„Įniršis“ – tai filmas, kuris laikui bėgant nepraranda savo vertės, jo siužetas ir pagrindinės idėjos yra aktualios tiek šiandien, tiek bus svarbios ateityje. Fritzo Lango kūrinys yra puikus pavyzdys, kaip kinas gali skatinti gilias diskusijas apie žmogaus prigimtį, teisingumą ir visuomenės moralę.

Filmą rodys ankstyvojo kino „Pirmoji banga“ kino festivalis rugsėjo 15 d. 

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2024“ tekstas

Filmo anonsas:

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.