fbpx
1 Rekomenduojame, Naujienos

Nesenstantis kinas (13): „Paveikta moteris“ – Gena Rowlands vaidmuo, keičiantis požiūrį į moters vidinį pasaulį

 

Kadras iš filmo „Paveikta moteris“
„Skalvijos“ kino centro archyvas

Gena Rowlands buvo viena iš tų aktorių, kurios sugebėjo atskleisti ne tik moterų jautrumą, bet ir nepaprastą vidinę stiprybę. Jos karjera paliko gilų pėdsaką tiek Holivude, tiek nepriklausomame kine, o sukurti personažai išlieka amžini. 

Realistinis požiūris į šeimą

„Paveikta moteris“ (A Woman Under the Influence, 1974) nėra įprasta šeimos drama. Tai filmas, kuris ne tik atskleidžia kasdienio šeimos gyvenimo sudėtingumą, bet ir gilinasi į moters, susiduriančios su emociniais sunkumais, vidinę dramą. Johno Cassaveteso režisūrinis stilius šioje juostoje unikalus tuo, kad jis vengia tradicinės struktūros ir leidžia aktoriams improvizuoti, taip sukuriant tikrovišką, neperdėtą emocinę atmosferą. Kiekviena scena žavi savo natūralumu – įtampa kyla ne iš dramatizmo, o iš paprastų kasdienių veiksmų, pokalbių ir nesusikalbėjimų tarp veikėjų.

Šio filmo kūrimas buvo itin intensyvus – visa juosta buvo nufilmuota vos per tris mėnesius. Tai vienas iš filmų, kuris per improvizaciją atskleidė subtilų žmonių tarpusavio santykių pasaulį, ir šis metodas tapo vienu iš Cassaveteso kūrybos simbolių.

Niko ir Meibelės santykiai filme tampa viso siužeto epicentru. Niko valdingumas ir uždarumas kontrastuoja su Meibelės impulsyvumu ir vidiniu pažeidžiamumu. Žiūrovui atveriami ne tik jų tarpusavio konfliktai, bet ir tai, kaip Meibelė, moteris, žmona ir mama, susiduria su lūkesčiais, kurie jai primetami tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Filmo stiprybė slypi jo subtilume – čia atskleidžiamos ne tik psichologinės problemos, bet ir šeimos dramų poveikis individui bei visuomenei.

Kadras iš filmo „Paveikta moteris“
„Skalvijos“ kino centro archyvas

Cassaveteso ir Rowlands kūrybinė sąjunga, pranokusi laiko ribas

„Paveikta moteris“ neatsiejama nuo Johno Cassaveteso ir Gena Rowlands kūrybinio tandemo. Jų bendradarbiavimas nebuvo tik darbas – tai buvo gili asmeninė ir kūrybinė sąjunga. Filmo atsiradimo istorija įdomi: Cassavetesas iš pradžių parašė pjesę, skirtą teatrui, tačiau Rowlands įkalbėjo vyrą perkelti šią istoriją į didįjį ekraną. Ji pripažino, kad kasdienis tokio vaidmens atlikimas scenoje būtų per daug varginantis emociškai. Taip „Paveikta moteris“ tapo ne tik kino, bet ir Cassaveteso bei Rowlands gyvenimo dalimi.

Filmo pripažinimas atėjo pamažu – nors menininkų pasaulyje jis buvo įvertintas iškart, komercinė sėkmė atėjo tik po kurio laiko. 

Kadras iš filmo „Paveikta moteris“
„Skalvijos“ kino centro archyvas

2024-ieji – moters balsas iš praeities į dabartį

Šių metų spalio „Skalvijos“ kino klasikos vakarai primena, kad moterų istorijos ir iššūkiai nėra laikini. Gena Rowlands paliko gilų pėdsaką kino pasaulyje savo sukurtais moters personažais, ir „Paveikta moteris“ yra vienas ryškiausių pavyzdžių. Šiandien, kai tiek daug kalbama apie psichinę sveikatą, asmenines kovas ir lūkesčius, filmas įgauna naują aktualumą. Jame gvildenami klausimai apie moterų psichinę sveikatą, jų vietą šeimoje, visuomenėje ir vidinius iššūkius tebėra svarbūs ir šiandien.

Rowlands ne tik sukuria emociškai gilų personažą, bet ir įpina asmeninių patirčių, kurios sustiprina veikėjos autentiškumą. Tai padėjo jos pasirodymui tapti vienu iš įsimintiniausių vaidmenų kino istorijoje. Ji už šį vaidmenį buvo nominuota „Oskarui“ ir laimėjo „Auksinį gaublį“ už geriausią aktorės vaidmenį dramos filme.

Režisierius atveria diskusiją apie tai, kiek gali pakelti moteris ir kokią kainą ji moka už visuomenės jai primetamus vaidmenis. Tai filmas, kuris ne tik įamžina aktorės talentą, bet ir kalba apie dabartinę auditoriją – moteris ir vyrus, šeimas ir pavienius asmenis, kurie susiduria su panašiais iššūkiais.

„Paveikta moteris“ padarė didelę įtaką vėlesniems kino kūrėjams, tokiems kaip Jimas Jarmuschas ir Paulas Thomas Andersonas, kurie įvertino filmo natūralumą ir psichologinį gylį. 

Filmo anonsas:

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2024“ tekstas

Lietuvos kino centras
Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.