Šaltinis: parkcircus.com
Nors „Boni ir Klaidas“ išleistas daugiau nei prieš 50 metų, jame nagrinėjamos temos ir vaizduojami personažai tebėra aktualūs ir šiuolaikinei visuomenei.
Filmas perteikia maišto prieš visuomenės normas dvasią. Pagrindiniai veikėjai – nusikaltėliai, kurie meta iššūkį autoritetui ir atmeta įprastas visuomenės taisykles. Ši tema išlieka aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dažnai žavimasi prieš nusistovėjusią tvarką pasisakančiomis asmenybėmis ir individualumo bei laisvės troškimu.
„Boni ir Klaidas“ trina tarp herojų ir piktadarių esančias ribas, jame nagrinėjami veiksmų motyvai ir atskleidžiama žmogiškoji jų nusikalstamo elgesio pusė. Šis niuansuotas vaizdavimas meta iššūkį išankstinei žiūrovų nuomonei ir skatina susimąstyti apie veiksnius, skatinančius asmenis nukrypti nuo visuomenės normų.
Žiniasklaidos įtaka visuomenės požiūrio formavimui
Juostoje žvelgiama į žiniasklaidos ir įžymybių vaidmenį formuojant visuomenės požiūrį. Boni ir Klaidas dėl savo nusikalstamos veikos tapo įžymybėmis. Filme vaizduojama, kaip žiniasklaida sureikšmina jų istoriją, paversdama juos didvyriais, nepaisant įvykdytų nusikaltimų. Filmas parodo Boni ir Klaido šlovės troškimą ir jų netradicinio, spalvingo gyvenimo būdo siekį skurdo ir sunkumų akivaizdoje.
Amerikietiškos svajonės kritika
„Boni ir Klaidas“ kritikuoja amerikietišką svajonę ir nusivylimą, kurį daugelis jautė Didžiosios depresijos laikotarpiu. Pagrindiniai veikėjai, kilę iš skurdžių šeimų, pasirenka nusikalstamą gyvenimą, siekdami turtų ir laisvės. Jų veiksmai atspindi neviltį ir geresnio gyvenimo troškimą, kuris tebėra aktualus ir šiandien.
Šaltinis: parkcircus.com
Prancūzų Naujosios bangos įtaka
Filmui įtakos turėjo ir prancūzų Naujosios bangos kinas bei novatoriški pasakojimo būdai: žanrų derinimas, dinamiškas montažas ir provokuojantis smurto vaizdavimas. 1967 m. pasirodęs filmas padarė ilgalaikį poveikį amerikiečių kino raidai. Filmo „Boni ir Klaidas“ vizualiniai ir pasakojimo eksperimentai atvėrė kelią naujiems kino kūrimo metodams, įkvėpdami vėlesnes režisierių kartas.
Kūrybinis bendradarbiavimas
Filmo režisierius Arthuras Pennas atrankos metu glaudžiai bendradarbiavo su Warrenu Beatty. Pastarasis, filme suvaidinęs Klaidą Berou, taip pat buvo vienas iš prodiuserių. Jis turėjo aiškią viziją, kokį filmą norėjo sukurti. W. Beatty siekė mesti iššūkį tradicinėms Holivudo konvencijoms ir sukurti filmą, atspindintį besikeičiančią septintojo dešimtmečio kultūrinę situaciją.
W. Beatty pamatė Faye Dunaway 1967 m. filme „Skubėk nusileisti“ ir buvo sužavėtas jos vaidyba. Jis manė, kad aktorė turi tinkamą pažeidžiamumo, jausmingumo ir jėgos derinį Boni vaidmeniui sukurti. Jis primygtinai prašė pasirinkti ją ir režisierius A. Pennas sutiko.
Šaltinis: parkcircus.com
Režisierius iš pradžių abejojo, ar imtis šio projekto. Tačiau jį sudomino idėja tirti septintojo dešimtmečio kultūrinį palikimą per XX a. trečiojo dešimtmečio depresijos epochos prizmę ir galiausiai pasinaudojo galimybe į filmą pažvelgti novatoriškai.
Istorinis (ne)tikslumas
Nors filmą įkvėpė tikri nusikaltėliai Bonnie Parker ir Clyde’as Barrow, daugiau dėmesio skirta platesnėms temoms nagrinėti, o ne griežtai laikytis faktų.
Prieštaringos kritikų reakcijos
Atviros smurto scenos filme sukėlė ginčų ir supriešino kritikus. Nepaisant to, filmas padarė įtaką smurto vaizdavimui kine, po premjeros filmas sulaukė nevienareikšmiškų kino kritikų vertinimų. Vieni kritikai gyrė filmą už novatorišką požiūrį ir temos gilumą, kiti kritikavo filmo smurto vaizdavimą ir nusikaltėlių romantizavimą.
Šaltinis: parkcircus.com
Įtaka madai
„Boni ir Klaidas“ kostiumai, kuriuos sukūrė Theadora Van Runkle, padarė didelę įtaką mados tendencijoms. Boni beretės, pieštuko formos sijonai, taip pat Klaido stilingi kostiumai tapo kultiniais ir padarė įtaką populiariam XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos stiliui.
„Oskarų“ pripažinimas
Filmas buvo nominuotas dešimčiai „Oskarų“ apdovanojimų, įskaitant geriausio filmo, geriausio režisieriaus ir geriausio originalaus scenarijaus nominacijoms. Jis pelnė du: už geriausią antraplanį vaidmenį (Estelle Parsons) ir geriausią operatoriaus darbą (Burnett Guffey).
Poveikis kultūrai
„Boni ir Klaidas“ išlieka aktualus ir šiandien, nes jame nagrinėjamas maištas, žiniasklaidos įtaka, sudėtingi personažai, vizualinės naujovės ir socialiniai komentarai. Filmo temos ir motyvai tebėra aktualūs šiuolaikinei auditorijai, nes leidžia suprasti laikui nepavaldžius žmogaus prigimties ir visuomenės dinamikos aspektus.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2023“ tekstas
