fbpx
Naujienos

„Netyčiukų“ atsiradimai ir kiti kūrybiniai procesai

Povilas Baltinas filmavimo aikštelėje Eventum Group archyvas
Povilas Baltinas filmavimo aikštelėje
Eventum Group archyvas

Kiekvieną ketvirtadienį, bare „Šauni Vietelė“ laisvalaikio organizatoriai „Eventum Group“ pristato jaunų filmų vakarus, kurių metu rodomi jaunų kūrėjų „švieži“ darbai bei pasidalinama kūrybine patirtimi. Šį ketvirtadienį, 19 val. savo darbus pristatys vaizdo operatorius Povilas Baltinas. Jaunuolis kilęs iš Mažeikių, 2002 metais įstojo į LMTA vaizdo operatoriaus kursą. Studijų metais dirbęs keliose televizijos projektuose, bakalauro laipsnį apgynė dokumentiniu filmu „Gražus kaip Adomaitis“, kurį režisavo Mykolas Vildžiūnas. Baigęs mosklus Povilas dirbo kartu su tokiais projektais kaip „Transsiberian“, „Defiance“ ir kt., o vėliau studijavo magistratūrą ir darbu „Laiko džiazas“ įgyjo vaizdo operatoriaus magistro laipsnį.

Pakalbinome Povilą apie vaizdo operatoriaus darbo subtilybes bei kūrybinius procesus.

Kodėl kinas?

Kai įstojau į LMTA, Lietuvoje nesenai buvo prasidėjęs užsienio kino kompanijų bendradarbiavimas su LKS (Lietuvos kino studija). Kitaip tariant, LKS darbuotojai, dirbdami su užsienio šalių kino kūrėjais ir techniniais darbuotojais, įgavo daug darbo įgūdžių ir supratimas apie kino gamybą išaugo iš sovietinių „kelnių”. Vis didėdama kino rinka augino techninių darbuotojų kartą. Lietuvoje, be LKS besiplečiančios techninės bazės, įsikūrė technikos nuomos punktas „Cinevera” ir VKS (Vilniaus kino studija). Kai aš stojau į LMTA, pasirinkęs operatoriaus meno specialybę, mano supratimas apie operatoriaus darbo realizacijos galimybes buvo siauras. Bet gavęs galimybę padirbti asistento darbą profesionalaus kino gamyboje man tarsi atsivėrė akys ir supratau, kad aš nė velnio nežinau apie šio amato plonybes. Tai ir lėmė, kad aš pasinėriau į asistento darbą profesionaliame kine, kad galėčiau šio amato pasimokyti iš profesionalų. Šis darbas ir gyvenimas filmavimo aikštelėje subrandino mano mąstymą ir kinas tapo didele mano gyvenimo dalimi. 

Kiek sukurtų (trumpametražių/ilgametražių) filmų tavo gyvenime?

Trumpametražių vaidybinių iki 10 min. trukmės filmų yra 7. Filmas „Laiko džiazas” yra  27 min. Jis kol kas mano kūryboje yra ilgiausios trukmės. Taip pat yra pora dokumentinių filmų. Daug darbų užsiliko popieriuje kūrybinio proceso metu. Tie darbai neišsivystė į gamybą dėl nesusikalbėjimo su režisieriumi. 

Papasakok, kaip atsirado idėja filmui “laiko džiazas”? Kaip jis gimė? Ir kaip pats vertini galutinį rezultatą?

„Laiko džiazas”- tai atsitiktinis bendradarbiavimo su filmo scenariste ir režisiere Milda Malcyte vaisius. Kitaip tariant – netyčiukas. Tai ne pirmas mano darbas su Milda, bet po paskutinio bendro darbo grupės „Repo Seniai“  muzikinio klipo „Next level”, mūsų, kaip režisieriaus ir operatoriaus, darbo santykius ištiko krizė ir mums reikėjo poilsio. Nesiplečiant į netyčiuko aplinkybes, aš neplanuotai susitikęs Mildą paprašiau jos kursinio darbo „ekranizacijos” scenarijaus. Tuo metu Milda buvo trečiakursė TV režisūros studentė ir jos kurso pagrindinis darbas buvo „pasirinkto lietuvių autoriaus knygos ekranizacija”. Mildos idėjos visada buvo kažkuo kitoniškos nei kitų bendraamžių. Perskaičius scenarijų, mane sužavėjo scenarijaus rišlumas ir jo dramaturgija. Tai buvo netyčiuko pradžia. Mes pradėjome  bendradarbiavimą. Milda man išsakė filmo stilistikos viziją, o aš gilinausi į scenarijaus išpildymą. Vyko ilgas kūrybinis procesas piešant kadruotes, darant aktorių atranką, repetuojant kai kurias filmo scenas, ieškant filmavimo lokacijų. Kai kurios scenos liko neišspręstos popieriuje. Tai tas scenas filmavome „džiazavimo” principu. Gal dėl to dabar filmas yra toks, koks yra. Žinodamas savo padarytas klaidas, aš filmu esu patenkintas. Jis turi tai, ko nerasi kituose filmuose. Kūrybos procese ir išpildymų sprendime nebijojau rizikuoti, ieškoti kitokių būdų perteikti personažų pojūčius. Neapsiribojau tik garantuontuotom žiniom. Stengiausi susitapatinti su personažų išgyvenimais ir tai perteikti kameros ir šviesos pagalba. Manau, kad jis yra toks, koks ir turėjo būti. Mano kūrybiniame gyvenime tai didelis žingsnis į priekį.

Kur galime išvysti daugiau tavo kūrybos darbų ?

Kadangi didžioji mano darbų dalis yra užsakominių, tai aš jų nepriskiriu prie kūrybinių. Bet kai kuriuose yra daug mano požiūrio.  Kai kas yra paviešinta.

Pavyzdžiui šis užsakominis autorių ir gretutinių teisių asociacijos AGATA darbas yra su mano požiūriu į tai, kas vyksta AGATA rengiamose stovyklose. Tai dalelė to, ką aš pats gavau ten būdamas ir nepriklausomai fiksuodamas vyksmą.

Taip pat yra paviešintas muzikinis Repo Senių klipas , kurį darėme kartu su Milda Malcyte.

Kadangi mes turėjome daug filmavimo lokacijų, tai šio klipo filmavimas išsiskyrė greitu filmavimo tempu.

Vienos kameros (fotoaparato) darbas. Grupės Innuendo koncertas Geltonosios sofos klube. Išskirčiau šį kūrinį.

Kai vyksta tokie nepakartojami filmavimai su vienu fotoaparatu, kiekviena klaida pasimato, nes montaže nėra kaip jos uždengti kitu vaizdu.

Ateities kūrybiniai planai?

Šiuo metu mano planai yra susijęs su komercija. Turiu serialo įdėją. Teko matyti keleta lietuviškų serialų, mane labai nuliūdino jų turinys ir išpildymas. Kadangi tai dar neparduota idėja, jos kol kas negaliu viešinti. O šiaip, tai operatorinis amatas yra susijęs su reportažiniais, dokumentiniais, užsakominiais darbais, kuriuos aš apsiimu išpildyti. Negaliu savęs riboti.

Daugiau informacijos apie Jaunų filmų vakarus čia: https://www.facebook.com/events/124919444341766/?fref=ts

„Eventum Group“ informacija

Komentarai