Kiekvienam darbui, nepriklausomai nuo jo pobūdžio, reikalinga motyvacija. Priešingu atveju, kasdienybė tampa nepakeliama rutina. Filmo pradžioje gali pasirodyti, kad taip atsitiko ir šio filmo herojėms.
Izraelyje karinė tarnyba privaloma tiek vyrams, tiek moterims. Izraeliečių režisieriai ne kartą įrodė, kad puikiai sugeba juokauti rimtomis temomis. Jeigu pernai „Scanoramoje“ rodytame „Gete“ (Gett, 2014) žiūrovai juokėsi iš bene grotesku paversto skyrybų proceso, šiemet „Kino pavasaryje“ turime progą pamatyti, kaip gali atrodyti moterų karinė tarnyba.
Pradedanti izraeliečių režisierė Talya Lavie savo debiutiniame pilnametražiame filme atskleidžia kitokią merginų karinės tarnybos pusę. Tuo metu, kai vyrai tarnauja pagrindiniuose kovos junginiuose, moterys atlieka savo pareigą pagalbiniuose padaliniuose. Toli gražu ne visada suprasdamos, ką ten veikia.
Zohar ir Dafi – geriausios draugės, atliekančios karinę tarnybą administracijos skyriuje. Kol viena svajoja persikelti į Tel Avivo skyrių, kita išsigandusi likti viena daro viską, kad ši niekur neišvyktų. Jos nebijo atlikti karinės prievolės ir nei kiek nesistengia nuo jos išsisukti. Tačiau pakliuvusios į tokią vietą, kurioje kavos ruošimas gali tapti vieninteliu dienos darbu, suprantama, susigalvoja pramogų likusiai dienos daliai.
Viena iš jų atvirai prisipažįsta, kad pareigos yra tokios, kokias tu susikuri. Svarbiausia nepamesti brangiausio administracijos skyriaus daikto – kabiamušio, kiekviename kompiuteryje su „Windows 95“ operacine sistema pagerinti „Minesweeper“ žaidimo rekordą bei laiku sunaikinti nereikalingus dokumentus. Aišku, pasitaiko ir mažiau malonios užduotys. Pavyzdžiui, gali tekti išskalbti viršininkės uniformą.
Sunku teisti merginas iš nuobodulio susigalvojančias sau įvairių pramogų. Režisierė atkreipia dėmesį, kad kasdieninis karo tarnybos gyvenimas jokiu būdu nesustoja ir nesibaigia. Karjeros siekiai, nusivylimai, dainos, draugystės, susižavėjimai, barniai, pykčiai, meilės reikalai ir kitokie nuotykiai – neišvengiama kasdienybė. Nepaisant to, kad Zohar vaidinanti Dana Ivgy turi daugiau aktorystės patirties nei jos draugę įkūnijanti Nelly Tagar, abiejų merginų personažai atrodo vienodai įtikinami.
Filmo siužetas sudarytas iš trijų istorijų, kurių kiekviena netgi turi atskirą pavadinimą, tačiau pabaigoje tikrai nelieka įspūdžio tarsi žiūrėtum savarankiškus pasakojimus. Visos siužetinės linijos pakankamai organiškai susilieja į vientisą istoriją. Jau pirmoje dalyje juntama lengva ironija, tačiau ją kiek aptemdo tragiški įvykiai, antroje – apstu gana kandžios satyros, tuo tarpu trečia – virsta visišku grotesku.
Ironiškas ir pats filmo pavadinimas. „Nulis motyvacijos“? Ar tikrai nulis? Energijos ir ryžto juostoje rodomoms merginoms tikrai netrūksta. Talya Lavie pasitelkta karinė satyra gal ir nėra tokia ciniška kaip, pavyzdžiui, Roberto Altmano juostoje „MASH“ (1970), tačiau panašumų įžvelgti neabejotinai galima. Abiejuose filmuose pagrindiniai herojai nuolat juokauja, tyčiojasi, pešasi tarpusavyje tam, kad praskaidrintų savo kasdienybę. Be to, galiausiai jiems pavyksta sujaukti kariuomenės biurokratiją.
„Nulis motyvacijos“ – ne tik satyriškas žvilgsnis į moterų karinę tarnybą Izraelyje, bet ir visiems vienodai aktualus bei suprantamas filmas apie draugystę, išbandymus, žmonių tarpusavio santykius bei savirealizacijos poreikį.
Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Kovo 22, sekmadienis, 12:45-14:26, Forum Cinemas Vingis, S04, Vilnius
Kovo 22, sekmadienis, 18:00-19:41, Forum Cinemas Klaipėda, S02, Klaipėda
Kovo 23, pirmadienis, 14:15-15:56, Skalvija, Vilnius
Kovo 23, pirmadienis, 19:00-20:41, Forum Cinemas Vingis, S12, Vilnius
Kovo 24, antradienis, 21:30-23:11, Forum Cinemas Vingis, S04, Vilnius
Daugiau filmo seansų rasite „Kino pavasario“ svetainėje čia.
Filmo anonsas: