fbpx
Kino pavasaris, Naujienos

„Nužudyk tuos, kuriuos myli“: dar viena istorija apie bytnikus

Kadras iš filmo „Nužudyk tuos, kuriuos myli“  Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Nužudyk tuos, kuriuos myli“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

„Nužudyk tuos, kuriuos myli“ (Kill your darlings) – dar vienas filmas apie bytnikų kartos rašytojus, sukurtas jauno Amerikos nepriklausomo kino režisieriaus Johno Krokido, kurį galite išvysti šių metų „Kino pavasario“ festivalyje. Tai tik trečias šio autoriaus filmas. Prieš tai Johnas sukūrė du trumpametražius „Jau ne gėda“ (org. Shame no more, 1999) ir „Sulėtinti“ (org. Slo-mo, 2001), todėl galite nuspėti, koks išbandymas buvo sukurti šį filmą.

Veiksmas vyksta  1944 metais Kolumbijos universitete, kur pirmakursis Allenas Ginsburgas (akt. Daniel Radcliffe) susipažįsta su būsimaisiais bytnikų judėjimo nariais. Jau pirmą dieną jaunuolio dėmesį patraukė bibliotekoje išsišokęs Lucienas Carras (akt. Dane Deehan), kuriam visai nerūpi nusistovėjusios universiteto taisyklės. Vėliau jiems susipažinus, Lu (Lucien) nusiveda Alleną į Davido Kammerero (akt. Michael C. Hall) bute vykstantį vakarėlį ir pristato jam visai kitą, bohemišką Niujorko pusę. Greitai į jų kompaniją įsitraukia ir Williamas Burroughsas (akt. Ben Foster) ir visi drauge sugalvoja sukurti naują judėjimą, laužantį visas prieš tai buvusias taisykles. Jie plėšo knygas, klijuoja ant sienos iškarpas, geria, vartoja narkotikus ir svarbiausia, klausosi džiazo muzikos, kuri tampa didele šių rašytojų dalimi. Viso to fone vystosi įsiplieskianti Alleno meilė Lucienui.

Filmo eigoje į vaikinų grupę įtraukiamas Jackas Kerouacas, kurio knyga „Kelyje“ tikriausiai perskaitė ne vienas paauglys. Čia Jackas dar tik dvidešimt dvejų metų Kolumbijos universiteto studentas, kuris greit meta studijas dėl nelabai pasisekusios futbolininko karjeros. Lucienas jį pristato Allenui kaip gerą rašytoją, kurio kaip tik reikia jų naujajam judėjimui. Iš pradžių galima justi didelį Ginsbergo nepasitenkinimą, tačiau vėliau jis  tampa geru draugu su Jacku ir kartu dalinasi savo idėjomis, ateityje vienas kitą naudoją kaip įkvėpimą savo knygų veikėjams.

Kadras iš filmo „Nužudyk tuos, kuriuos myli“  Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Nužudyk tuos, kuriuos myli“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Manau, veiksmo laikas, pasirinktas dėl dramatiškų įvykių, ne kiek padeda, bet kenkia pačiam filmui. Jame, galbūt, per daug vietos skiriama santykių aiškinimuisi ir pavydo scenoms, nei pačios bytnikų karto atsiradimui. Aišku, scenose yra daugiau įtampos ir taip žiūrovų mėgstamos dramos, bet kartais atrodo, kad režisierius per daug susikoncentravo į komplikuotą meilės trikampį tarp Alleno, Lucieno ir Davido. Nors gal tai ir buvo jo tikslas. Pats režisierius neslepia, kad yra gėjus, todėl tikriausiai tai jį ir paskatino labiau plėtoti temą apie santykius.

Atrinkti aktoriai, manau, visai gerai atliko savo vaidmenis. Nors kartais buvo vietų, kurios kėlė juoką. Pavyzdžiui, pačioje pradžioje vykęs šokis tarp šluotos ir Alleno labiau priminė ne realią sceną, o Brodvėjaus spektaklio ištrauką. Labiausiai mane įtikino Lucieno ir Davido personažai. Lu tiesiog spinduliuoja savo skleidžiamu seksualumu ir sugebėjimu įtikinti žmones, kas jam padeda naudotis žmonėmis ir priversti jį įsimylėti. Taip pat jame pilna sumaišties, užslėpto pykčio ir tragizmo, su kuriais aktorius susitvarko.

Nors filme veiksmo ir netrūksta, tačiau jame vis tiek pasigedau daugiau judėjimo. Taip jau yra, kad beveik visiems, kūrusiems filmus apie bytnikus, nepavyksta perteikti tame laikotarpyje gyvavusios dvasios. Sakyčiau, kad jam trūksta daugiau chaoso, o filme cituojamos eilėraščių ištraukos kartais skamba labai dirbtinai ir ne vietoje. Ir tuo pačiu kažkiek primena kitą, 2010-tais metais sukurtą filmą „Howl“, kuriame pasakojama apie jau vyresnį Alleną Ginsbergą ir viso filmo metu taip pat skamba ištraukos. Taip pat yra ir 2012-tais metais, pagal Kerouaco romaną pastatytame filme „Kelyje“. Nei vienas iš šių trijų filmų nėra išpildytas iki galo. Režisieriams visada pritrūksta pajautimo arba kitokio matymo kampo. Galbūt, kad sukurtum gerą filmą apie šią kartą, reikia pačiam viskas išgyventi. Todėl, nemanau, kad dar greit sulauksime filmo, kuris visiškai galėtų patenkinti žiūrovo akį, o gal tiesiog režisieriams reikėtų nustoti ir paieškoti kitokios temos?

Taigi mano patarimas toks: jeigu į filmą nuėję tikitės pamatyti penktajame dešimtmetyje vyravusią atmosferą, paskatinusią susikurti bytnikams, galite likti nusivylę. Tačiau jeigu norite pamatyti komplikuotus santykius tarp homoseksualių vyrų ir tuo metu buvusią visuomenės nuomonę apie juos, filmas kaip tik jums.

Parengė Ieva Šukytė

Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
An 2014-03-25 14:45 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 3 salė
Kt 2014-03-27 21:45 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 4 salė bilietai
Št 2014-03-29 18:00 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Akropolis”, 1 salė
Sk 2014-03-30 11:15 — Vilnius – k.c. „Forum Cinemas Vingis”, 4 salė

Filmo anonsas:

Komentarai