„Žiemos Ekranuose“ svečiuojasi kino filmas „Omblina“ ir jį pristatantis jaunas prancūzų režisierius Stéphane`as Cazesas. Sekmadienio vakarą jis sveikinosi su Vilniaus žiūrovais kino teatre „Pasaka“ ir po filmo peržiūros laukė klausimų iš jų.
Stéphane`as Cazesas – trisdešimtmetis prancūzų kino režisierius, jau sukūręs keletą trumpametražių juostų, pasakojo, jog nuo pat aštuoniolikos metų brandinęs idėją susukti filmą apie motinos ir vaiko ryšį. 2008 metais jis laimėjo „Sopadin“ apdovanojimą už geriausią scenarijų ir surado prodiuserį, kuris padėjo įgyvendinti šį projektą. Istorija nesudėtinga – jauna, nuteista kalėti moteris sužino, kad laukiasi. Vaiko gimimas pakeičia jos gyvenimą. Kova už teisę auginti sūnų jai padeda ištverti gyvenimo kalėjime žiaurumus ir atsitiesti išėjus į laisvę.
Ombliną vaidina ryški ir talentinga prancūzų kino ir televizijos aktorė Mélanie Thierry, atiduodanti duoklę visoms moterims, gimdančioms ir auginančioms vaikus nelaisvėje.
Filmas – „emocingas, viltingas ir pozityvus“, taip jį apibūdino žiūrovas iš salės, teiraudamasis, kiek jis yra paremtas tikrais faktais ir kiek atspindi Prancūzijos moterų įkalinimo įstaigų realybę.
„Praktiškai visos scenos ir personažų paveikslai yra paremti tikrais įvykiais ir asmenimis. Aišku, kiekviena moteris tai išgyvena savaip. Prancūzijos kalėjimuose yra dvidešimt trys kūdikių zonos, padėtis jose irgi yra įvairi. O gyvenime yra situacijų, kurios daug žiauresnės ir aštresnės, nei vaizduoju aš. Šį filmą kūriau septynerius metus. Pradėjęs ieškoti informacijos, susitikau su moterimis, jau išėjusiomis iš kalėjimo, važinėjau į įkalinimo įstaigas, galiausiai įsidarbinau savanoriu ir padėjau planuoti kalinių laisvalaikį ir jų integracijos į visuomenę projektus. Iš šių mano išgyvenimų ir patirčių kristalizavosi „Omblina“, – pasakojo režisierius.
