Palangoje esantis kino teatras „Naglis” – išties unikalus visame Lietuvos kontekste. Visų pirma, tai vienintelis išlikęs valstybei priklausantis kino teatras, vis dar gyvuojantis nuo 1959-ųjų. Pastaruosius metus tik vasaros sezonu veikiantis „Naglis” daugiausiai pritraukdavo kurorto svečius, tačiau naujos edukacinės programos, ypač gausus lietuviškų filmų kiekis į kino teatrą atveda vis daugiau Palangos ir aplinkinių miestų gyventojų.
Už keleto metų „Naglio” situacija turėtų visiškai pasikeisti, nes kino teatro savininkas – „Lietuvos kinas“, planuoja pilnai renovuoti visą pastatą bei „Naglį” paversti moderniu ir visus metus veikiančiu daugiafunkciniu kino teatru. Apie visus šiuos planus trumpai sutiko papasakoti „Lietuvos kino“ generalinis direktorius Arūnas Stoškus, kino programų vadovė Alvyra Valeikienė bei projektų koordinatorė Vaida Kazlauskaitė.
– Pokalbį pradėkime nuo „Naglio” renovacijos projekto. Kada jis bus pradėtas ir kokie pokyčiai numatomi?
Arūnas Stoškus. Kino teatro renovacijos projektas numatomas įgyvendinti už dviejų metų, nes viskam reikia sukaupti pakankamai lėšų, pateikti projektus struktūriniams fondams, ministerijoms. Svarbiausias renovacijos planas – antrame „Naglio” pastato aukšte įrengti papildomą 50-70 vietų salę. Taip pat būtina atnaujinti filmų rodymo technologijas, nes 35 mm juostos jau baigia savo epochą ir visi filmai į kino teatrus atkeliauja suskaitmenininti. Tam reikia turėti kokybišką įrangą, kuria galėtume rodyti ir 3D filmus (kol kas „Naglis“ tokios galimybės neturi).
Norime modernizuoti kino teatrą taip, kad jame būtų galima ir kiną rodyti, ir pristatyti kitokio pobūdžio renginius – spektaklius, konferencijas. Jau šią vasarą į mus kreipėsi keletas mažų teatrų su prašymu išnuomoti patalpas spektakliams. Tad manome, jog toks kino teatro daugiafunkcinis modernizavimas tikrai turi perspektyvą.
Vaida Kazlauskaitė. „Naglis” ir po renovacijos sieks orientuotis ne tik į komercinį, bet ir nepriklausomą kiną bei lietuvišką kūrybą. Kaip jau minėjo Arūnas, „Naglyje” atsiras papildoma maža salė, kurioje planuojame pristatyti nekomercinius filmus, lietuvišką kiną, bus rengiami susitikimai su autoriais. O didžiojoje salėje rodysime ne tik komercinius filmus, bet ir spektaklius, kamerinius pasirodymus. Šiuo metu didžiojoje kino teatro salėje pamažu pratiname lankytojus prie kitokio kino. Turėjome keletą lietuviško kino dienų, darėme „Scanoramos“ vasaros savaitę, kurios metu rodėme žiūrimiausius festivalio filmus.
– Kokie filmai „Naglyje” šią vasarą susilaukė didžiausios susidomėjimo?
Alvyra Valeikienė. Šį sezoną parodėme 52 filmus, kas dieną turėjome ir vaikiškų filmų seansus, kurie buvo ypač populiarūs. Gal daug kas ir nustebs, tačiau žiūrimiausi „Naglio“ kino teatre buvo lietuviški filmai. Štai Audriaus Juzėno filmas „Ekskursantė“ buvo visos vasaros lyderis. Taip pat visi ėjo žiūrėti ir „Nematomą frontą“, ir „Radviliadą“, ir „Lošėją“. Į pastarojo premjerą spalio pradžioje susirinko apie 100 žiūrovų – išties didelis skaičius „Nagliui“ ne sezono metu.
Išties, planuojant repertuarą sunku numatyti, kokie filmai bus lankomi. Štai kad ir Maxo Giwos ir Danios Pasquini sukurtas miuziklas „Atostogos!“ („Walking on Sunshine“) – filmui buvo prognozuojama didelė sėkmė, bet Palangoje jis nebuvo populiarus. Amerikiečių „Kai ateina ji“ („And so it goes“) ar prancūzų „Po merginų sijonais“ („Sous les jupes des filles“) irgi nesusilaukė tikėtosios sėkmės. Bet štai „Didis grožis“ („La grande bellezza“) buvo tikrai sėkmingas. Kai kurie filmai nebuvo populiarūs dėl blogo oro, tačiau jam pagerėjus iškart susilaukdavo daugiau kurorto svečių.
Arūnas Stoškus. Mums buvo labai malonu, jog į minėtus lietuviškus filmus ypač daug ėjo iš kitų provincijos miestelių atvažiavę žmonės, kurie domisi gyvais susitikimais su filmų kūrėjais.
– Koks „Naglio“ lankytojų portretas?
Alvyra Valeikienė. Daugiausiai eina arba jaunimas, arba vyresnio amžiaus žmonės. Turiu pastebėti, jog jauni žmonės yra labai kultūringi lankytojai, mėgstantys gerą kiną. Mes einame koja kojon ir su naujausiomis premjeromis ir šią vasarą beveik kas savaitę pristatydavome po naują filmą, tad iš kitų miestų atvažiavę svečiai galėdavo pasimėgauti naujausiomis premjeromis. Sulaukiame daug jaunimo iš mažesnių miestų, kurie apskritai iki tol nėra buvę kino teatre ir apsilankymas „Naglyje“ jiems būdavo didelis įvykis.
Arūnas Stoškus. Sezoniškumas labai stipriai veikia žiūrovų lankomumą. Tačiau šis ruduo buvo pakankamai šiltas ir „Naglis“ veikė iki spalio pradžios, todėl į seansus pradėjome kviesti vietinius moksleivius. Parengėme jiems specialias edukacines lietuviškų filmų programas, netradicines pamokas kino teatre vedė mokytojai, kai kurios grupės atvykdavo ir iš kitų aplinkinių miestų.
– Kodėl palangiškiai nėra aktyvūs kino žiūrovai?
Alvyra Valeikienė. Labai daug vietinių vasaromis arba išvažiuoja iš miesto, arba būna užsiėmę turizmu. Tačiau pastebėjome, jog rugsėjį tikrai suaktyvėja vietinių lankymasis „Naglyje“. Gaila, jog kino teatras žiemos metu nešildomas, todėl dauguma vietinių net pamiršta apie „Naglio“ egzistavimą.
Vaida Kazlauskaitė. Manau, jog pritraukti nuolatinius kino teatro žiūrovus reikia įdirbio. Pavyzdžiui, Vilniuje jaunimas domisi kinu vien dėl to, jog yra vykdomos įvairios veiklos, leidžiančios jiems integruotis į kiną (kino kritiko konkursai, animacijos dirbtuvės etc). O mažesniuose miesteliuose tokių iniciatyvų vykdoma mažai. Tie, kurie domisi kinu patys, į kiną ateis, o kitus reikia kažkaip pritraukti.
Dėl to siekiame, jog „Naglis“ veiktų visus metus – būtent taip ir bus po renovacijos. Taip pritrauksime vietinius žiūrovus ir juos išlaikysime. Tai yra vienas svarbiausių mūsų tikslų.
– Ačiū už pokalbį!
Daugiau informacijos apie „Naglį“ rasite jų interneto puslapyje ir veidaknygėje.
