Panevėžyje gyvenantis Dainius Mekas nėra Jono Meko giminaitis, tačiau juos sieja vienas dalykas – aistra kino kūrimui. Dainius ne kartą vedė filmavimo abc kursus jauniesiems panevėžiečiams, organizavo kino užsiėmimus savo sodyboje.
Nors interviu metu Dainius teigė didelės ateities su kinu nesiejąs, tačiau visgi niekada negali žinoti, kaip pasisuks gyvenimas.
– Pradėsiu interviu nuo klausimo, kurį, turbūt, esi girdėjęs n kartų. Kokios tavo sąsajos su menininku Jonu Meku?
Švelniai tariant, šis klausimas man yra girdėtas keletą kartų (šypsosi). Didžiausia sąsaja su Jonu Meku yra tai, jog mums abiems patinka video menas. Kiek žinau, mano senelis kilęs iš to paties krašto, o kokie giminystes ryšiai mus sieja, niekada neteko rimčiau domėtis. Nors tarp senelio ir Jono Meko veido panašumas yra.
– Papasakok, iš kur atsirado susidomėjimas kinu ir jo kūrimo technologijomis.
Viskas atsirado savaime, tiesiog kažkada paėmiau į rankas kamerą ir supratau, jog tai man teikia didelį malonumą.
– Mokeisi kino meno ar esi savamokslis?
Neskaitant tobulinimosi kursų, ir dar keleto trumpų studijų, esu savamokslis, nors labai norėjosi šį dalyką studijuoti… gal kada.
– Esi ne kartą dalyvavęs kūrybiniuose kino seminaruose ir padėjęs Panevėžio jaunimui susipažinti su filmavimo technikomis. Ar sunku išaiškinti šio meno subtilybes?
Pagrindinį filmavimo ABC nėra sudėtinga perteikti jaunimui, ypač šiuolaikiniam, kuris ir taip gerai gaudosi vizualinėse medijose.
– Ko reikia, norint gerai valdyti filmavimo kamerą?
Visų pirma, reiktų turėti bendrą kadro kompozicijos suvokimą. Jei tai dokumentika – reiktų turėti ir šiek tiek intuicijos. O visa kita – praktika.
– Esi aktyvus „Kinomanai.lt“ projekto narys, tave puslapio vadovas Herbertas įvardino kaip vieną iš „Kinomanų“ perliukų. Kaip dalyvauji puslapio veikloje – darote susitikimus, kartu kuriate filmus?
Herbertas tikrai pagražino. Esu tiesiog kino fanatikas, kuris pasiruošęs daug paaukoti dėl kino kūrimo, o puslapio veikloje dalyvauju minimaliai. Norisi veikti, pasirašinėti forume užtenka ir „Facebook“.
– Kokiu savo sukurtu trumpametražiu filmu labiausiai didžiuojiesi?
D.Meko filmas „Dviratis“, sukurtas remiantis tikra istorija.
Paprastai didžiuojuosi kiekvienu sukurtu, bet pažiūrėjus po gero mėnesio, nuomone dažniausiai pasikeičia.
– Kokiais principais vadovaujiesi kurdamas savo filmus?
Dažnai apie tai pagalvoju. Norisi kurti kuo įvairesnius video darbus. Norisi, jog tavo filmas ar video klipas nebūtų toks, kaip daugelio.
– Turi autoritetų kino pasaulyje?
Taip. Tai režisierius Davidas Fincheris bei istorijų kūrėja Lana Wachowski.
– Esi laimėjęs kokių apdovanojimų?
Keletą esu, tik gaila, jog Lietuvoje tiek mažai festivalių – konkursų, kuriuose jauni kino kūrėjai galėtų sudalyvauti.
– Ką veiki Panevėžyje? Kiek žinau, aktyviai dirbi komercinėje filmavimo srityje? Ar dažnai randi laiko meniniams kino ieškojimams?
Rečiau nei galėčiau. Kinas yra komandinis reikalas, jam reikia daugiau nei vieno žmogaus. Tai viena iš didesnių kliūčių kino kūrybai Panevėžyje.
– Ar Panevėžys patrauklus miestas kinomanams/sinefilams? Kokie su kinu susiję renginiai ten vyksta?
Kiekvienais metais kino centras „Garsas“ organizuoja festivalį „AŠ+MIESTAS=KINAS“, kuris surenka tikrai didelę auditoriją. Tik pačio kino kūrėjų lygis nekyla. Tai leidžia šiek tiek suabejoti Panevėžio patrauklumu kinui. Labai norėtųsi nedidelės pagalbos iš mūsų valdžios pusės.
– Ar Panevėžio jaunimas domisi kino gyvenimu?
Tie, kurie neišvykę svetur, manau, domisi. Bet dažniausiai tik domisi…
– Esi Panevėžio rajone stovinčios kaimo turizmo sodybos šeimininkas. Ar organizuoji ten kokius su kinu susijusius renginius, seminarus?
Praėjusiais metais kartu su kino centru „Garsas“ dalyvavau projekte, kuriame jaunimas turėjo galimybę kurti filmus bei linksmai leisti laiką sodyboje. Tai buvo tarsi kino stovykla, kuri dalyviams finansiškai praktiškai nieko nekainavo.
– Kokie tavo ateities planai, susiję su kino pasauliu?
Kol kas didelių planų šiuo klausimu neturiu, tiesiog kuriu filmus savo malonumui.
