fbpx
Reportažai, Festivaliai, Scanorama

Pirmajame „Scanoramos“ pagrindiniame konkurse triumfavo iranietės režisierės darbas

20-osios „Scanoramos“ uždarymas
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Baigėsi dešimt dienų trukęs jubiliejinis 20-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Džiugu, kad festivalio sprendimas kino filmus rodyti tik kino salėse pasiteisino – dažna filmo peržiūra vykdavo pilnoje kino salėje. Lankytojai festivalio metu galėjo rinktis iš 118 filmų: 92 pilnametražių ir 26 trumpametražių. Pirmą kartą „Scanorama“ organizavo ir pagrindinę ilgametražių filmų konkursinę programą.

Taip pat festivalio žiūrovai galėjo rinkti savo favoritą. Juo šiemet tapo Hlynur Pálmason režisuota drama „Prakeikta žemė“.

„Didžiuojuosi žiūrovais. Didžiuojuosi tuo, kad filmas, kurį visame pasaulyje aukščiausiais balais įvertino profesionalioji kritika, ir mūsų žiūrovai įvertino jį taip pat savo aukščiausiais balais. O aš su dideliu džiaugsmu parašysiu režisieriui, kad mūsų žiūrovai atidavė jo filmui savo širdis“, – žiūrovų pasirinkimu džiaugėsi „Scanoramos“ vadovė Gražina Arlickaitė.

Mitra Farahani
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Pagrindinio konkurso nugalėtoju buvo paskelbtas iranietės režisierės Mitra Farahani filmas „Iki penktadienio, Robinzonai“.

Deja, režisierė negalėjo dalyvauti uždarymo renginyje ir atsiimti apdovanojimo. Susirinkusiems svečiams buvo perduota jos įrašyta padėka ir mintys apie dabartinę situaciją Irane, kuriame nenurimsta protestai ir smurtas.

„Šiuo metu visos mūsų mintys yra su narsiais Irano žmonėmis, kurie priešinasi visuose šalies kampeliuose. Ji kovoja be smurto, bet už tai sulaukia žiauriausio smurto, kuris gali būti sukeltas žmogui.

Žmonės kovoja už teisingumą ir laisvę, kurie buvo iš jų pavogti jau 40 metų. Jų ginklas yra buvimas kartu, vyrai ir moterys“, – kalbėjo režisierė M. Farahani.

Gražina Arlickaitė
Fotografė Vytautė Ribokaitė

Režisierė Mitra Farahani neranda galimybės gyvai supažindinti rašytoją ir režisierių Ebrahimą Golestaną ir Jeaną-Lucą Godard’ą, todėl inicijuoja jų nuotolinį vizualinį, garsinį ir rašytinį dialogą.

Nepažinodami vienas kito, menininkai pradeda aštuonis mėnesius trunkantį susirašinėjimą elektroniniu paštu. Filme J. L. Godard’o ir E. Golestano nesugebėjimas susišnekėti virsta gyva ir iškalbinga kino medžiaga, nepaliekančia jokių abejonių: amžius neturi jokios įtakos minties skvarbumui ir aštrumui.

Pagrindiniame konkurse dalyvavo devyni pilnametražiai filmai: Maksymo Nakonečno „Drugelio vizija“, Emilijos Škarnulytės „Kapinynas“, Gáboro Fabriciuso „Ištrinti Franką“, Alessio Rigo de Righi bei Matteo Zoppis „Legenda apie karališkąjį krabą“, Isabelle Stever „Šuolis“, Mitros Farahani „Iki penktadienio, Robinzonai“, Carmen Jaquier „Griausmas“, Franciskos Eliassen „Paskutinis pavasaris“, Guðmunduro Arnaro Guðmundssono „Nekaltos būtybės“.

Festivalio uždarymo akimiros

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2022“ tekstas
LKC
Komentarai
Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.