Kasmet prie vasaros kino seansų ciklo „Gilios upės tyliai plaukia“ programos prisidedantis „Skalvijos“ kino centras pristato tris filmus, kuriais šįmet papildė bendruomeniškumo principu kuriamą repertuarą. Kino centro seansai „Patiltėje“ prasidės nuo eklektiškos ir romantiškos Davido Lyncho juostos „Laukinė širdis“ (1990).
Trečius metus medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ organizuoja nemokamų kino peržiūrų ciklą „Gilios upės tyliai plaukia“. Po Liubarto tiltu vykstančių seansų programą „Meno avilys“ kuria drauge su partneriais – įvairiomis kino ir judančių vaizdų kultūros lauke veikiančiomis organizacijomis. Viena iš jų – „Skalvijos“ kino centras, kasmet ciklui paruošiantis trijų filmų programą.
„Skalvija“ tradiciškai pristato kino klasikos filmus, atliepiančius vasarišką, bendruomenišką ir neformalią peržiūrų „Gilios upės tyliai plaukia“ atmosferą. Volkerio Schlöndorffo „Baalas“ (1969), Harmony Korine „Gummo“ (1997), Xaviero Dolano „Bet kokiu atveju Lorens“ (2012) – šiuos filmus po Liubarto tiltu „Skalvija“ rodė pernai.
Viso ciklo „Gilios upės tyliai plaukia“ programą šiemet vienija tapatybės tematika. „Skalvijos“ programų koordinatorės Eglės Maceinaitės parinktuose filmuose svarstoma apie individualumo kainą, taip pat pasakojamos istorijos apie buvimą kartu – poroje, šeimoje ar visuomenėje, praėjusiame laike ar šiandienos pasaulyje.
Atsispyrus nuo filme „Laukinė širdis“ nuskambėjusios frazės apie pagrindinio personažo Seiloro dėvimą gyvatės odos švarkelį – jam šis yra individualumo ir asmeninės laisvės simbolis – atrinktas „Auksine palmės šakele“ Kanuose apdovanotas menininko D. Lyncho darbas „Laukinė širdis“.
Romantikos ir ekscentriškumo nestokojančiame filme vaizduojama dviejų aistringai įsimylėjusių bėglių – ką tik iš kalėjimo paleisto Seiloro (aktorius Nicolas Cage) ir paauglės Lulu (aktorė Laura Dern) – istorija. Persekiojama samdomų žudikų ir policijos, pora leidžiasi į Amerikos pietus, o jų kelyje nutinka siurrealūs įvykiai. Prieš seansą plačiau apie šį filmą papasakos kino kritikas Vladas Rožėnas.
Irane gimusios autorės Marijane Satrapi autobiografiniais faktais paremtas grafinis romanas „Persepolis“ pirmą kartą pasaulį išvydo 2000 m. Pasauliniu mastu išgarsėjęs kūrinys buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų, o 2007 m. pasirodė ir animacinis filmas, kurį M. Satrapi sukūrė drauge su Vincentu Paronnaud. Abiejuose kūriniuose pagrindinė veikėja Maržana šmaikščiai pasakoja 9-ame dešimtmetyje vykusius pokyčius gimtajame Irane ir kokią įtaką jie turėjo jos asmeniniam gyvenimui. Filmas „Persepolis“ „Patiltėje“ bus rodomas liepos 27 d.
„Persepolio“ anonsas:
Rugpjūtį žiūrovai išvys režisieriaus Edwardo Yango, suvaidinusį svarbų vaidmenį autorinio Taivano kino formavimesi, filmą „Viens ir du“ (2000). Juosta laikoma geriausiu E. Yango darbu – filmas apkeliavo svarbiausius pasaulio kino festivalius, tarp jų ir Kanus. Čia E. Yangas buvo apdovanotas kaip geriausias režisierius.
„Viens ir du“ – subtilus vienos Taipėjuje gyvenančios šeimos portretas. XX ir XXI amžių sandūroje kiekvieną šeimos narį ištikus krizei, šie pradeda ieškoti atsakymų į sudėtingus klausimus.
„Viens ir du“ anonsas:
„Laukinės širdies“ seansas – liepos 13 d., „Persepolio“ – liepos 27 d. paskutinysis „Skalvijos“ kino centro programos filmas – „Viens ir du“ – bus parodytas rugpjūčio 10 d. vakarą. Peržiūrų ciklas „Gilios upės tyliai plaukia“ truks iki rugpjūčio 16-osios. Visi seansai nemokami.
Visa programa https://menoavilys.org/giliosupes22