Su jaunosios kartos kino ir teatro aktore Juste Zinkevičiūte susitikome šventinės fotosesijos metu. Informacinės skilties apie nacionalinį kiną „Kino gidas“ (transliuojamos ketvirtadieniais per LRT televizijos laidą „Labas rytas, Lietuva“) vedėja sutiko pasidalinti mintimis apie lietuvišką kiną ir jo pasiekimus šiemet.
Dirbdama „Kino gide“ turėjai galimybę iš arčiau susipažinti su Lietuvos kinu. Tad kokie šie metai buvo mūsų šalies kinui?
Šie metai Lietuvos kinui, mano nuomone, buvo ypatingi. Juos netgi galėčiau vadinti gražia kino renesanso pradžia. Turėjome galimybę išvysti daug naujų lietuviškų premjerų: tai ryškios bei ilgai brandinto vaidybinės juostos „Laiškai Sofijai“ ir „Ekskursantė“, lengvos, bet savo verte skirtingos romantinės komedijos „Moterys meluoja geriau. Kristina“ ir „Kaip pavogti žmoną“. O kur dar brandžios dokumentinės juostos (Vytauto V. Landsbergio „Trispalvis“ ar R. Marcinkaus „Galutinis tikslas“, kuris neseniai Amsterdame laimėjo geriausio studentiško filmo apdovanojimą), ar gausus lietuviškų trumpametražių „derlius“.
Taigi mus džiugino įvairių žanrų, skirtingų režisierių ir prodiuserinių kompanijų filmai, kurie skatino konkurenciją ir privertė kelti kokybės reikalavimus lietuviškam kinui. Manau, kad tokia sveika konkurencija yra dar vienas žingsnis tobulėjimo link.
O kaip vertini jaunąją kino kūrėjų kartą?
Žavi ir jaunų žmonių debiutai. Neabejoju, kad bręsta ne tik nauja ir stipri režisierių, bet ir prodiuserių bei aktorių karta. O aš pati labai laukiu sausio kino premjerų – E. Vėlyvio „Už Lietuvą“ (Redirected) ir M. Ivaškevičiaus „Santos“.
Papasakok plačiau apie kūrybinę „Kino gido“ komandą.
„Labo ryto“ „Kino gidą“ kuria ambicingi ir kūrybingi žmonės, kurie žino, ko nori ir kaip tai pasiekti. Džiaugiuosi, kad esu su jais ir tokiu būdu prisidėjau prie gražių kinui metų ne tik vaidindama, bet ir vesdama laidą apie nacionalinį kiną.
Apskritai kalbant, glumina tai, kad televizijose didelis dėmesys skiriamas paviršutiniškoms laidoms, projektams. Man keista, kad žiūrovai laikomi kvaileliais, kuriems siūloma žiūrėti tik tai, kas provokuoja, skaudina ar šokiruoja. Gaila, kad televizija tampa daugeliui žmonių neprasmingu laisvalaikio praleidimo būdu.
Pakalbėjome apie Lietuviško kino metus. O kokie šie metai buvo tau?
Šie metai man – iššūkių metai, kuriuos su didele energija ir neskaičiuodama laiko bei jėgų priėmiau. Esu laiminga, galėdama išgyventi naujų projektų emocijas, kurios kas rytą mane skatina keltis ir mėgautis jomis.
Ko artėjančių švenčių proga palinkėtum kino kūrėjams?
Ne veltui sakoma – „Kaip kine, taip gyvenime“. Žmonėms linkiu kitais metais būti ryžtingiems ir kūrybingiems režisuojant savo gyvenimus. Taip pat palinkėčiau palaikyti lietuvišką kiną, nes, esu įsitikinusi, turime galimybę augti kartu su juo. Juk kokia auditorija – tokia ir pasiūla. O kino kūrėjams linkėčiau ambicingais ir tvirtais žingsniais eiti tik pirmyn.
Dėkoju už pokalbį ir skubu su skaitytojais pasidalinti maža „Kino gido“ komandos dovanėle – į televizijos ekranus nepatekusia video medžiaga, kurioje šventinės nuotaikos užvaldyta Justė, visos filmavimo komandos nuostabai, netikėtai… uždainuoja!
„Kino gidą“ remia LR Kultūros ministerija ir Nepriklausomų prodiuserių asociacija. Jis transliuojamas ketvirtadieniais 7.50 val. LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ (po švenčių „Kino gidą“ kviečiame žiūrėti penktadienį, gruodžio 27 d.).