Pokalbis su L. Užkuraityte: Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo kino festivalio filmai kalba apie rimtas problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikinio pasaulio vaikai ir paaugliai  

Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo kino festivalis kasmet jaunajai auditorijai pristato ne vieną pasaulyje pripažintą filmą. 17-ojo festivalio metu, kuris šiemet vyks gruodžio 9-18 d. įvairiuose Lietuvos miestuose, įvairaus amžiaus moksleiviams, tėvams, pedagogams bei kino profesionalams bus parodyti 9-ni pasaulyje pripažinti filmai.

Apie jo istoriją, karantino patirtis bei šių metų festivalį kalba jo vadovė Lina Užkuraitytė.

Šiemet – jau 17-asis Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo kino festivalis. Nuo ko viskas prasidėjo? Prisiminkime netrumpą jo istoriją. Kaip jis keitėsi?

Filmų festivaliai vaikams savo istoriją pradeda skaičiuoti nuo praeito amžiaus 6-jo dešimtmečio. Iki 9-jo dešimtmečio susikuria daugelis pagrindinių festivalių vidurio Europoje, Šiaurės šalyse. Šiuo metu – tai jau solidūs festivaliai, turintys gilias tradicijas. Filmai vaikams tampa neatsiejama vaikų kultūros dalis, atliekanti tiek  lavinamąją, tiek pramoginę funkcijas.

Baltijos šalyse tarptautiniai filmų festivaliai vaikams yra pradedami organizuoti tik šio šimtmečio pradžioje. Pirmasis festivalis Tarptautinis Vilniaus vaikų ir jaunimo filmų festivalis įvyko 2004 m. Balandžio 5-10 d. Festivalis pradėjo kokybiškos vaikų kino kultūros tradiciją Lietuvoje kviesdamas visus – nuo tėvų iki švietimo politikų – atkreipti dėmesį į edukacines filmų galimybes. Per daugelį metų filmų peržiūros tapo ne tik maloniu laisvalaikio praleidimu, bet ir vertinga patirtimi tiek jauniausiems, tiek suaugusiems žiūrovams.

Jau daugelį metų festivalis yra ECFA (European childen’s film association) narys – tai tarsi būti didelės šeimos dalimi, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas kokybiškam kinui, sukurtam jaunajai auditorijai.

Nuo pat pirmų dienų festivalyje vyko ne tik filmų peržiūros. Iš karto organizavome konkursinę filmų programą, vaikų ir jaunimo, kino profesionalų, studentų – būsimų pedagogų žiuri, keliavome į kitus miestus. Tokią festivalio struktūra išlaikėme iki šiol.

Kaip praėjo pandemijos seansai? Vaikai noriai žiūrėjo filmus, nors porą metų sėdėjo karantine?

Karantino akivaizdoje nedaugelis tarptautinių kino festivalių vaikams ir jaunimui išdrįso rengti festivalį internete: išsigando, kad nebus  gyvo ryšio su auditorija, neturėjo vizijos, kaip reikės  perkelti renginius į virtualią erdvę bei pasiekti savo auditoriją.

Mes neišsigandome, o kaip tik stengėmės išnaudoti situaciją ir pasiekti vaikus, jaunimą, tėvus ir pedagogus, pas kuriuos gyvo festivalio metu negalėtume nuvykti.

Karantino metu sulaukėme rekordinio skaičiaus norinčių tapti vaikų kino žiuri nariais. Norą dalyvauti pareiškę daugiau nei 100 moksleivių iš visos Lietuvos. Jie dvi savaites kartu su režisiere Kristina Buožyte bei aktore Sonata Visockaite žiūrėjo ir analizavo festivalio filmus. Diskusijos buvo naudingos ne tik moksleiviams: „Ausies krašteliu visa šeima mokėmės „skaityti“ filmus“, –  dalinosi įspūdžiais vieno žiuri komisijos nario mama. Komisijos žiūrėjo filmus internete ir diskutavo uždarose grupėse.

Taip pat rekomenduojame

Top 7. Filmai apie „stand up“ komediją

Festivalio metu filmai buvo rodomi kino platformose ir siekėme sukurti kuo artimesnį ir gyvesnį ryšį su žiūrovais. Kiekvienas filmas buvo pristatomas skirtingų specialistų, vėliau „Tėvų kino klube“ filmų pagrindu vyko diskusijos apie vaikams ir jų tėvams svarbias lytiškumo, netekties, padrąsinančio bendravimo bei kitas „nepatogias“ temas. Jaunimo kino klube dalyviai susipažino su skirtingomis kino profesijomis, dalyvavo susitikimuose su aktoriais ir režisieriais. Sulaukėme labai didelio lankomumo ir susidomėjimo.

Kokia šių metų programa? Kaip ją sudarote? Kokios filmų temos?

Žiūrovams pristatome ne vieną kituose tarptautiniuose vaikų ir jaunimo kino festivaliuose apdovanojimą pelniusius filmus. Festivalio repertuaras kalba apie rimtas problemas, su kuriomis tenka susidurti šiuolaikinio pasaulio vaikams ir paaugliams.  

Kasmet festivalio filmus vienija temos, aktualios jauniems žmonėms: meilė, draugystė, savęs paieška, brendimas, santykiai šeimoje, kūrybiškumas, viltis. Filmai atskleidžia ir visam pasauliui aktualias temas: pabėgėlių gyvenimas, kultūrų įvairovė, žmogaus teisės ir laisvės, aplinkosauga ir t. t.

Geri filmai praplečia akiratį, leidžia pajusti bendrystę su herojais, leidžia pasimokyti iš jų klaidų, įkvepia nepasiduoti, o kartais tiesiog padeda kiek kitaip pažvelgti tiek į kitų, tiek į savo pasaulius. Tai – veiksminga savęs ir pasaulio pažinimo priemonė.

Šių metų festivalio programoje jauniesiems žiūrovams skirti filmai iš Serbijos, Kroatijos, Bangladešo, Slovakijos, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Čekijos, Norvegijos, Estijos bei Lietuvos.

Filmai unikalūs tuo, kad pirmiausia skirti jauniesiems žiūrovams ir kalba jų kalba apie jiems aktualius dalykus. Žaismingi, linksmi, jautrūs, moko empatijos, pasaulio pažinimo.

Kaip suprantu, vyksta ir konkursas? Kas sudaro rinkimų žiuri ir ką jie renka bei kokiu prizu apdovanojamas nugalėtojas?

Festivalio filmus vertina vaikų ir jaunimo, kino profesionalų ir studentų komisijos.

Vaikai mokosi įvardinti patirtas emocijas, ugdomas emocinis raštingumas, gebėjimas suprasti personažų veiksmų logiką, suprasti, kodėl veikėjai pasielgė vienaip ar kitaip. Suprasti su kokiu tikslu, su kokia žinute režisierius sukūrė šį filmą.

Kino profesionalai ir studentai turi galimybę pamatyti tarptautiniuose kino festivaliuose vaikams ir jaunimui rodomus naujausius filmus, praplėsti savo akiratį, susipažinti iš arčiau su kinu, pamatyti kokios temos vyrauja, kas vaikams ir jaunimui aktualu visame pasaulyje.

Geriausio filmo režisierius gauna festivalio diplomą.

Kur vyks seansai? Gal vyks ir filmus lydintys renginiai?

Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis šiais metais grįžta į kino sales. Filmai bus rodomi Vilniaus Paupio ir Senamiesčio kino teatruose „Pasaka“, kino centre „Skalvija“, Kauno kino centre „Romuva“, Panevėžio kino centre „Garsas“, Klaipėdos gero kino namuose „ArleKinas“, Ukmergės kultūros centre, Varėnos kultūros centre, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje,  Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje.

Festivalio „Facebook“ paskyroje tęsime kino klubo veiklą – moksleiviai iš visos Lietuvos vėl galės dalyvauti kino paskaitose. Po festivalio vieną savaitę rodysime kino filmus ir kino platformose.

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2022“ tekstas