fbpx
Reportažai, Scanorama

Pristatytas naujausias Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Meistras ir Tatjana“

Giedrė Žickytė ir Tatjana Luckienė-Aldag Filmo „Meistras ir Tatjana“ premjera Lauros Urbonavičiūtės nuotrauka
Giedrė Žickytė ir Tatjana Luckienė-Aldag Filmo „Meistras ir Tatjana“ premjera Lauros Urbonavičiūtės nuotrauka
Giedrė Žickytė ir Tatjana Luckienė-Aldag
Filmo „Meistras ir Tatjana“ premjera
Lauros Urbonavičiūtės nuotrauka

Šeštadienio vakarą, lapkričio 15 d., įvyko dokumentinio filmo „Meistras ir Tatjana“ apie žinomą Lietuvos fotografą Vitą Luckų premjera. Tai trečioji lietuviškos dokumentinės juostos premjera šių metų „Scanoramos“ festivalyje.

Prieš pristatydama savo naujojo filmo kūrybinę komandą, režisierė Giedrė Žickytė pasidalino prisiminimais: „Kai prieš septynerius metus pirmą kartą išgirdau apie Vitą Luckų, tikrai negalvojau, kad jis taip apsuks man galvą, taip įeis į mano gyvenimą, ir suves mane su tais žmonėmis, kurie liks mano širdyje visą mano likusį gyvenimą. Mistiniai sutapimai mane lydėjo visą laiką kuriant šį filmą.“

Premjeroje dalyvavo ir fotografo Vito Luckus žmona Tatjana Luckienė-Aldag bei žinomi Lietuvos žmonės: Algirdas Kaušpėdas, Vytaras Radzevičius, Aistė Stonytė-Budzinauskienė, Juozas Budraitis, Gražina Baikštytė, Petras Geniušas, Raimundas Banionis, Jurga Šeduikytė ir kt.

Apie filmą: Tbilisio milicija jį girdė vynu, Odesos vagys važiuodavo jo aplankyti tiesiog šiaip sau. Iš Baškirijos gilumos jam siuntė medaus, armėnų katalikosas vaišino pietumis. Namuose laikė gyvą liūtą. Vieni jį laikė bepročiu, kiti – genijumi. Jis pirmasis pralaužė uždarą romantinę lietuviškos fotografijos tradiciją ir su fotoaparatu išmaišė visą Sovietų Sąjungą. Daug dirbo ir daug gėrė. Vilniuje gyveno su gražuole žmona Tatjana ir jie tapo viena ryškiausių 7-ojo dešimtmečio porų. Ne mažiau ryškūs buvo ir jų namai – visada pilni vyno, pokalbių iki aušros, svečių iš tolimiausių Sovietų Sąjungos kampelių. „Meistras ir Tatjana“ yra maištingo kūrėjo, aistringos meilės ir tragedija pasibaigusio gyvenimo istorija.

Akimirkos iš premjeros

Komentarai
Esu „KINFO“ redaktorius ir kitų darbų darbelių darytojas. Į „KINFO“ komandą patekau netikėtai, tad būnant „KINFO“ komandoje netikėtumų ir nuotykių netrūksta. Smagu, kad „KINFO“ sudaro galimybę tobulėti, sutikti naujų įdomių žmonių bei progą prisidėti prie lietuviško kino sklaidos. Kinas, anksčiau buvęs interesų periferijoje, tapo itin svarbia gyvenimo dalimi, be kurios būtų nemiela gyventi.