fbpx
Festivaliai, Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Scanorama

SCA’16: Asgharo Farhadi „Komivojažierius“. Ar geri ketinimai gali pateisinti vertybių nepaisymą? (apžvalga)

Kadras iš filmo „Komivojažierius“ Festivalio „Scanorama“ archyvas
Kadras iš filmo „Komivojažierius“
Festivalio „Scanorama“ archyvas

Asgharas Farhadi jau daug kartų yra įrodęs, kad iraniečių kinas gali būti vienodai aktualus ir suprantamas viso pasaulio žiūrovams. Naujausia režisieriaus juosta „Komivojažierius“ (Forushande, 2016) nėra išimtis. Pagrindiniai filmo herojai – intelektualūs, šiuolaikiški žmonės, kuriems artimos Vakarų pasaulio vertybės. Jie pora tiek teatro scenoje, tiek gyvenime. Emadas dėsto literatūrą aukštojoje mokykloje, o vakarais kartu su savo žmona Rana vaidina sutuoktinius JAV dramaturgo Arthuro Millerio pjesėje „Komivojažieriaus mirtis“ (Death of a Salesman).

Namo, kuriame nuomojasi butą Emadas ir Rana, pamatai susilpnėja dėl šalia vykstančių statybos darbų ir jis pradeda griūti, tad pora priversta greitai evakuotis. Naują gyvenamąją vietą padėjus rasti jųdviejų bendradarbiui, Emadas ir Rana nuoširdžiai džiaugiasi, stengdamiesi nekreipti dėmesio į tai, kad ankstesnė buto nuomininkė iki šiol neatsiima savo daiktų. Verta pastebėti, kad „Komivojažieriuje“ beveik neskamba muzika, toks pasirinkimas padeda išlaikyti nuo pirmos iki paskutinės filmo sekundės ore tvyrančią įtampą.

Kadras iš filmo „Komivojažierius“ Festivalio „Scanorama“ archyvas
Kadras iš filmo „Komivojažierius“
Festivalio „Scanorama“ archyvas

Vieną vakarą anksčiau negu jos vyras namo grįžusi Rana, išgirdus telefonspynės skambutį, atsitiktinai įleidžia nepažįstamąjį. Nepastebėjęs nieko įtartino, pastarasis nusirengia ir traukia į vonios kambarį. Nepaisant to, kad ši scena rodoma itin atsargiai, o žiūrovui taip ir neparodoma, kas nutiko, savo įtampa ji nenusileidžia garsiajai scenai duše iš Alfredo Hitchcocko „Psichopato“ (Psycho, 1960). Kaip ir Janet Leigh herojė, Rana besimaudydama ne tik nepamato, bet ir neišgirsta įėjusio vyro. Virtinė lemtingų atsitiktinumų nulemia tai, kad Rana atsiduria ligoninėje su praskelta galva, o išsigandęs nepažįstamasis, supratęs, jog savininkai pasikeitę, pabėga, bute palikęs piniginę, raktus, telefoną ir automobilį šalia esančioje aikštelėje.

Netikrumo komponentas paverčia šeimos dramą įtemptu trileriu. Rana tikina, kad susižeidė galvą, tiesiog atsitrenkusi į dušo kabinos stiklą, tačiau labai sunkiai išgyvena šį įvykį. Grįžusi iš ligoninės, ji negali naudotis dušu savo bute ir neturi jėgų vaidinti teatre. Ji trokšta vienatvės, bet taip pat bijo likti viena. Emadas nežino, kaip reaguoti į tokį Ranos elgesį. Ar tikrai ji viską papasakojo? Gal ji kažką slepia? O gal nepajėgia pasakyti tiesos? Kodėl taip primigtinai nenori kreiptis į policiją? Nesugebėjęs rasti atsakymų ir iš dalies bijodamas jų klausti, Emadas pradeda savo tyrimą.

Kadras iš filmo „Komivojažierius“ Festivalio „Scanorama“ archyvas
Kadras iš filmo „Komivojažierius“
Festivalio „Scanorama“ archyvas

Abiem aktoriams jau ne sykį teko dirbti su Asgharu Farhadi. Jie kartu filmavosi režisierių išgarsinusioje juostoje „Apie Elę“ (Darbareye Elly, 2009). Taraneh Alidoosti taip pat galima pamatyti ankstesnėse juostose: „Gražus miestas“ (Shah-re ziba, 2004) ir „Fejerverkai“ (Chaharshanbe-soori, 2006), o Shahabą Hosseini – daugybę apdovanojimų pelniusiame „Išsiskyrime“ (Jodaeiye Nader az Simin, 2011). Jie kuria savo herojų portretus iš vos pastebimų niuansų, leidžiančių geriau suprasti poelgių bei reakcijų motyvus.

Filmo pavadinimas persipina su Arthuro Millerio pjese, tačiau sąsajos su ja nėra tiesioginės. Asgharas Farhadi nekuria filmo remiantis pačia pjese, o tik įterpia keletą dialogų, kuriuos aktoriai atlieka scenoje. Nesusipažinusiems su šią pjese žiūrovams gali būti sunku atkurti jos siužetą iš padrikų epizodų. Kita vertus, gali būti, jog režisierius tokio tikslo ir neturėjo.

Kadras iš filmo „Komivojažierius“ Šaltinis – festival-cannes.com
Kadras iš filmo „Komivojažierius“
Šaltinis – festival-cannes.com

Tiek Arthuras Milleris, tiek Asgharas Farhadi – visų pirma, šeimos dramų kūrėjai, savo kūriniuose kalbantys apie tiesos, melo, kaltės ir atsakomybės problemas, su kuriomis tenka susidurti vidurinio sluoksnio atstovams. Pjesėje Vilis Lomenas bando bet kokiomis priemonėmis išlaikyti savo šeimą, tačiau vertybių nepaisymas artimiausius žmones nustumia į susvetimėjimą, o „Komivojažieriuje“ Emadas iš visų jėgų stengiasi apginti žmonos garbę, kas tik dar labiau atitolina nuo jo Raną.

Meistriškai papasakota visiškai paprasta istorija, puikiai atskleisti herojų charakteriai bei gebėjimas atskleisti buitinėse situacijose slypinčią gilumą – trys dalykai be kurių negalime įsivaizduoti Asgharo Farhadi filmų. Emadą apsėda troškimas atkeršyti į jo butą įsiveržusiam ir gyvenimą sujaukusiam nepažįstamajam. Kaip ir daugelis būtų jo atveju, Emadas įsitikinęs, kad įsibrovėlio pažeminimas, padės jam susigrąžinti prarastą šeimos orumą, garbę bei išdidumą, tačiau negavęs norimo rezultato, jis nesugeba sustoti. Kerštingumui aptemdžius sąmonę, jis pradeda beprotiškai elgtis. Ranai teks išvysti tą Emado charakterio pusę, su kurią jai neteko susidurti ir nuspręsti, ar geri ketinimai gali pateisinti vertybių nepaisymą.

Filmo seansai:

Lapkričio 14 d., pirmadienis, 18:00  „Forum Cinemas Vingis“, 6 salė, Vilnius

Lapkričio 17 d., ketvirtadienis, 19:00  „Forum Cinemas“ Kaune, 2 salė

Lapkričio 20 d., sekmadienis, 20:00  „Forum Cinemas“ Šiauliuose, 5 salė

Filmo anonsas:

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.