Kino teatro „Pasaka“ archyvas
Tikras grožis. Kas yra tas tikras grožis? Grožio sąvoka labai abstrakti ir grožį kiekvienas suvokia individualiai. Apie kokį grožį pasakoja filmas? Ar apie meilės, santykių grožį?
Filmas vystomas lėtai, bet to lėtumo net nebūtina įvardinti. Tai daugiau neskubus mėgavimasis ne tik Norvegijos kraštovaizdžiu, bet ir tvyrančiais jausmais. Pagrindiniai veikėjai – tai Sara ir Davidas – du mylimieji. Dabarties veiksmas, kai abu jie jau yra brandūs žmonės. Davidas nori baigti pjesę. Sara atvyksta jam padėti. Nors romanas tarp judviejų jau seniai nutrūkęs, tačiau Davido pjesė yra būtent apie jų santykius. Pradžioje Sarą šokiruoja šis sumanymas ir ji stengiasi atkalbėti Deivydą ją rašyti, bet po truputį ji vis giliau įsitraukia į prisiminimus.
Žiūrovui Davidas ir Sara rodomi dešimtmečių atkarpomis: 20-ies, 30-ies ir 40-ies, o dabar jiems jau po 50 metų. Tačiau skirtingo laikotarpio asmenis vaidina vis kiti aktoriai, tai žiūrovus šiek tiek painioja. Galima nebesuvokti, ar tai tie patys Davidas ir Sara. Juo labiau, kai traukinio restorane susitinka dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių Davido ir Saros poros. Tai tarytumei Saros prisiminimas, kai ji spinduliavo meile Deivydui, o jis jai. Tačiau dabar telieka tik gilus troškimas, kad visa tai tebesitęstų.
Kino teatro „Pasaka“ archyvas
Jaunystėje jie buvo skirtingų profesijų siekiantys ir trykštantys avantiūrizmu du jaunuoliai. Trisdešimties metų jie jau išgyvena vidines dramas, liūdesį, lūkesčių neišsipildymą, nutylėjimus, tačiau tetrokšta būti kartu. Keturiasdešimties – net keista, kad jie būna kartu, nes jiedu vienas kitą tik skaudina. Sara į judviejų namus parsiveda vis naują partnerį intymiems pasibuvimams. Davidas tai žino. Jaunystėje jie sutarė dėl neribotos Saros seksualinio gyvenimo laisvės: Sara turėsianti teisę susitikinėti su kitais vyrais, o vėliau savo pojūčius išpasakosianti Davidui. Tai jam suteiks žinių ir įkvėpimo rašant romaną apie intymų moters gyvenimą.
Esant jaunam avantiūristui tai gali kaitinti kraują ir šis iššūkis gali tapti gyvenimo varikliu. Tačiau tai kas nutinka jaunystėje – atsiliepia ir vėlesniame gyvenime. Visgi filmas ne apie jaunystės avantiūras. Čia neanalizuojama, kas griauna santykius, kuris labiau iš judviejų yra nuskriaustas. Patys veikėjai susitikę jau subrendę Davido vasarnamyje neanalizuoja praeities klaidų, jie jas tiesiog prisimena. Mes, žiūrovai, tuos prisiminimus stebime ir jaučiame. Todėl ir įdomu, kad filmas kupinas įvairių poros santykiams būdingų jausmų, kuriuos mes kartu išgyvename.
Kiekviena pora turi savo individualų santykių scenarijų, o abu mylimieji – to scenarijaus režisieriai. Dėl to Sara padeda baigti Davido pjesę. Jie abu atsakingi už veikėjų santykių scenarijų.
Parengė Agota Zdanavičiūtė