fbpx
Festivaliai, Naujienos, Tarptautinis Kauno kino festivalis

Šią savaitę – paskutiniai šansai išvysti Kauno kino festivalyje rodomas istorijas

Kadras iš filmo „Dar ne laikas mirti“
TKKF archyvas

Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančios apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.

19 val. pirmadienį Kaune, KTU Kultūros ir renginių centre bus rodomas režisieriaus Fabrizio Terranova filmas „Donna Haraway. Pasakojimai vardan žemiškojo išlikimo“, pasakojantis apie vieną ryškiausių pastarojo amžiaus feminizmo balsų, akademikę ir mokslinės fantastikos entuziastę, siekiančią nutiesti tiltą tarp mokslo ir fikcijos. Haraway išgarsėjo devintajame dešimtmetyje rašydama darbus, kurie metė iššūkį tuo metu vyravusioms lyties, tapatybės ir technologijos tendencijoms.

Praleidęs kelias savaites jos namuose Kalifornijoje režisierius iš Belgijos sukūrė įdomų ir žaismingą talentingos mąstytojos paveikslą. Ši dokumentika – reto atvirumo ir intelektualumo susitikimas su išties originalia mąstytoja. Šis filmas rodomas kartu su garsios šveicarų režisierės Ursulos Biemann dokumentiniu darbu  „Subatlantis“. Ši dokumentika – tai mokslinės fantastikos įkvėpta video esė, tyrinėjanti Subatlantiką – dabartinę klimato fazę, prasidėjusią prieš 2500 metų ir besitęsiančią iki dabar.

Kadras iš filmo „Išgaruojančios sienos“
TKKF archyvas

18 val. laikinojoje „Romuvos“ kino salėje rodomas režisierės Ivos Radivojevic filmas „Išgaruojančios sienos“ – penkių dalių vizualinis esė, poetiškai žvelgiantis į šiuolaikinę migracijos krizę Viduržemio jūros šalyse. Filme Radivojevic kuria Kipre prieglobsčio siekiančių žmonių patirčių paveikslą: iš Irako pabėgusio palestiniečio aktyvisto,  politinio prieglobsčio prašymas atmetamas per 15 minučių. Neonaciai, gatvėse užpuolančius būrius musulmonų migrantų. Socialiniai aktyvistai ir akademikai, organizauojantys pasipriešinimo maršus prieš neonacius. 195 migrantai, paskendę Viduržemio jūroje. Tuometinėje Jugoslavijoje gimusi ir į Kiprą persikėlusi režisierė tyrinėja šiuolaikinės nuolatos kintančios tapatybės nepastovumą ir migracijos poveikį viename pagrindinių Europos uostų.

Šis filmas rodomas kartu su Charles Heller ir Lorenzo Pezzani darbu „Pėdsakai jūroje. Paliktųjų mirčiai byla“, žvelgia į vieną tragiškiausių šiuolaikinės migracijos krizės aspektų – tarptautinių organizacijų neveiksnumą ir to pasekmes. Vadinamoji „paliktųjų mirčiai“ byla – 2011 metų karo su Libija metu įvykusi tragedija, kurios metu nuskendo 72 žmonės, plaukę link Lampedūzos salos Viduržemio jūroje. Nepaisant to, kad apie šiuos pripučiama valtimi keliaujančius migrantus žinojo NATO, kariniai sraigtasparniai bei praplaukęs karinis laivas, jie buvo palikti likimo valiai 14 dienų, ir iš didelio žmonių būrio išgyveno tik 9. Heller ir Pezzani projektas žvelgia į šio įvykio pėdsakus, regimus jūroje. Tradiciškai manoma, kad jūra – tai erdvė, kurioje ištirpsta joje nutikusių įvykių pėdsakai, tačiau šis projektas įrodo, kad jūra taipogi gali būti liudininkė.

Kadras iš filmo „Įvykių ataskaitos“
TKKF archyvas

Antradienį, 20.30 val., laikinojoje „Romuvos“ kino salėje bus rodomas Kanados kino režisieriaus Mike‘o Holboomo filmas „Įvykių ataskaitos“, netradicinis meilės laiškas Toronto miestui. Filmo pagrindas – terapeuto paskatinto nematomo pasakotojo siekis atgauti atmintį po dviračio avarijos naudojant vienos minutės trukmės filmus Toronto gatvėse. Šios įžangos dėka Hoolboomas savo gimtąjį miestą ir jo bendruomenes pamato per šviežią prizmę, humoristiškai nagrinėdamas savo kaimynų įpročius ir nepažįstamų praeivių trajektorijas. Beatodairiškai ir kruopščiai tyrinėdamas viešąsias erdves, filmo pasakotojas tyrinėja meilės Torontui, regis, šaltam ir nepasiekiamam miestui, paradoksą.

Kino festivalio programą Kaune užbaigs filmo „Dar ne laikas mirti“ seansas moksleiviams trečiadienį, 15 val., pasakojantis apie Laleh Pourkarim, žymią švedų muzikantę, kuriame ji atvirai pasakoja apie muziką ir karjerą. Apie tai ką reiškia būti pabėgelių vaiku Švedijoje, apie tėvų gyvenimą ir mirtį, tėvų kultūrinį palikimą bei atsakomybę su juo susigyventi.

Filmai Vilniuje

Kino festivalio programa Vilniuje, kino teatre „Pasaka“ taipogi tęsiasi iki trečiadienio. Šį pirmadienį, 19 val. rodomas filmas „Keršto skonis“ – Dominikos režisieriaus Nelsono Carlo de los Santos Ariaso istorija apie jo gimtojoje šalyje tykantį smurtą, korupciją ir socialinę nelygybę. Albertas, karštai tikintis evangelikas, dirbantis sodininku turtingame dvare Santo Domingo, grįžta namo į savo tėvo laidotuves. Nufilmuota naudojant 35 mm juostą, „Keršto skonis“ pribloškia savo spalvų bei gamtinio pasaulio – vabzdžių, paukščių, vėjo, jūros – sodrumu. De los Santos Arias įtaigiai pasitelkiant dokumentinio realizmo ir fikcijos mišinį, „Keršto skonis“ – šviežio, unikalaus ir įtaigaus balso Lotynų Amerikos kine ženklas.

Programa tęsia „Dreifas“, svajinga melancholiška kelionė bangomis. Dvi moterys, Teresa ir Jozefina, leidžia savaitgalį prie Šiaurės jūros: ilgi pasivaikščiojimai paplūdimiu, orų prognozės, dangus, horizontas, vanduo. Ši idilė – laikina. Po kartu praleisto laiko viena jų iškeliauja atgal į Argentiną, pas savo šeimą, o kita plaustu kerta Atlanto vandenyną, judėdama link Karibų.  Šių metų Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje rodyta „Dreifas“ – tai ne tik filmas, bet ir jutiminė patirtis tiek akustine, tiek vizualine prasme: meistriški, žadą atimantys pačios Wittman nufilmuoti vaizdai žiūrovus panardina į Atlanto vandenyno bangavimą. Kartu tai – jautri istoriją apie žmogiškąjį ryšį ir santykių kaitą. Moterims vėl susitikus, viena jų gali paklausti kitos: „ar tu pasikeitei?“.

Kadras iš filmo „Pareiga“
TKKF archyvas

Vilniaus programą užbaigia vienos garsiausių šiuolaikinių arabų kino režisierių Annemarie Jacir filmas „Pareiga“: istorija apie trapų ryšį tarp tėvo ir sūnaus šiuolaikinėje Palestinoje. Šadi, architektas, gyvenantis Romoje, atvyksta į Nazaretą aplankyti savo vienišo senyvo tėvo Abu Šadi ir atšvęsti sesers Amal vestuvių. Pagal vietinę palestiniečių tradiciją, šeimos vyrai turi asmeniškai išdalinti pakvietimus į vestuves kiekvienam svečiui. Tačiau po daugybės metų, praleistų skirtinguose pasaulio kraštuose, tėvui ir sūnui rasti bendrą kalbą yra itin sunku – kardinaliai skiriasi ne tik jų patirtys, bet ir pasaulėvaizdžiai.

Tarptautinio Kauno kino festivalio seansai iki gruodžio 13 d. Kaune vyksta „Romuvos“ laikinojoje kino centro salėje, KTU Kultūros ir renginių  centre; Vilniuje -. kino teatre „Pasaka“. Panevėžyje festivalis gruodžio 15-17 d. vyks kino teatre „Garsas“. Visa festivalio programa – www.kinofestivalis.lt.

Projektą finansuoja Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui”, Kanados vyriausybė ir kiti partneriai.

Komentarai