fbpx
Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Kino pavasaris

„Šiuolaikiniai žvėrys“ – dvi valandos nenutrūkstamo juoko

Kadras iš filmo „Šiuolaikiniai žvėrys“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Šiuolaikiniai žvėrys“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Šiuolaikiniai žvėrys“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Kodėl iš kantrybės išveda būtent smulkmenos? Ko gero, todėl, kad nemalonumai dažniausiai seka vienas po kito. Pavyzdžiui, nepelnytai išrašyta bauda, nuvarytas automobilis, spūstys kelyje, sugadinta šventė… Net jeigu ne visose šiose situacijose jūs esate atsidūrę patys, visos jos atrodo iki skausmo pažįstamos, tiesa? Arba trumpam įsivaizduokite, išrėžėte į akis viską, ką galvojote apie jus suerzinusį vairuotoją, bet jam ši diena irgi buvo nekokia. Kuo tai gali baigtis? Manote, jog įsivaizduojate? „Šiuolaikinių žvėrių“ (Relatos salvajes / Wild Tales, 2014) režisieriai turi savo įvykių versijas, kurios tikrai privers jus verkti iki ašarų.

Tik laiko klausimas, kuris iš ištisos virtinės nemalonumų privers pratrūkti į ją pakliuvusį žmogų. Atsiranda noras priešintis, piktintis, galbūt, netgi keršyti. Tokiu atveju „atpirkimo ožiu“ gali tapti bet kas: tiek jau minėtas vairuotojas, tiek baudą išrašiusi policija. Tuomet tiesos įrodymas gali atrodyti gyvybiškai svarbus, o į galimas pasekmes tiesiog numojama ranka.

„Šiuolaikiniai žvėrys“ parodo ne tik tas slaptas neretą žmogų kartais aplankančias svajones apie tam tikrą atpildą, bet ir išsipildžiusio keršto troškimo pasekmes. Filmas sudarytas iš šešių savarankiškų pasakojimų, kuriuos jungia bendra tema, ko gali griebtis iš kantrybės išvestas žmogus. Kiekvieną iš jų galima pasakoti atskirai tarsi šmaikštų anekdotą, tačiau būtent surinkti į vieną krūvą jie įgauna reikalingą teigiamą emocinį krūvį.

Kadras iš filmo „Šiuolaikiniai žvėrys“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Šiuolaikiniai žvėrys“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Lietuviška filmo pavadinimo versija iš pradžių nustebina, tačiau jos motyvus geriausiai paaiškina pradiniai filmo titrai. Juose kiekvienam filmavimo komandos nariui suteikta konkretaus gyvūno personifikacija. Savotiška aliuzija į tai, jog kiekvieno iš mūsų viduje tūno žvėris. Būtent jie įkvėpė mūsų platintojus tokiam pavadinimo variantui.

Stilistiškai „Šiuolaikiniai žvėrys“ labai atimi ankstyvajam Pedro Almodóvarui. Ne veltui, būtent jis yra šio filmo prodiuseris. Galima išvesti tam tikras paraleles su juostomis „Moterys ties nervų krizės riba“ (Mujeres al borde de un ataque de nervios / Women on the Verge of a Nervous Breakdown, 1988) ir „Aistrų labirintas“ (Laberinto de pasines / Labyrinth of Passion, 1982). Taip pat pirmoji istorija primena paskutinį Almodóvaro filmą „Aš tokia susijaudinusi!“ (Labyrinth of Passion / I”m So Excited!, 2013), kurio veiksmas irgi prasideda lėktuve. Kažkada Pedro Almodóvaras duodamas interviu prasitarė, kad vadovaujasi klasikinio Holivudo režisieriaus Billy`io Wilderio taisykle: norint išvengti melodramos pasakojamoje istorijoje, verta griebtis juodojo humoro, kuris gali „išgelbėti“ net ir banaliausią siužetą. Akivaizdu, kad šios taisyklės laikosi ir argentiniečių režisierius Damiánas Szifrónas.

Kadras iš filmo „Šiuolaikiniai žvėrys“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Šiuolaikiniai žvėrys“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Ši juosta tiesiogine prasme prajuokina žiūrovą iki ašarų. Šalia sėdėjusi kolegė pasibaigus filmui pastebėjo, kad jau online casino’s nebeprisimena, kada paskutinį kartą filmas ją buvo taip prajuokinęs. Grįžusi namo pati stengiausi prisiminti komedijas, privertusias krizenti kone kiekvieną minutę. Pirmiausiai atmintyje iškilo prancūzų komedija „Vardas“ (Le prénom / What”s in a Name, 2012), kuomet šeimos šventė virto santykių aiškinimusi, bei pernai netikėtai nustebinusią kontroversiška, visose romantinėse komedijose sutinkamų klišių parodija „Jie atėjo kartu“ (They Came Together, 2014).

Iš tikrųjų geros komedijos tikrai nėra itin dažnas reiškinys. Regis, gerą komediją sukurti yra tikrai sunkiau negu gerą dramą. „Šiuolaikiniai žvėrys“ gali pasiūlyti žiūrovui dvi valandas praktiškai nenutrūkstamo juoko ir itin gausių plojimų ne tik baigiantis filmui, bet netgi ir jo metu. Taigi Damiáno Szifróno pavardę tikrai verta įsidėmėti, tikėtina, kad po šios juostos sėkmės apie jį išgirsime dar ne kartą.

Kadras iš filmo „Šiuolaikiniai žvėrys“ Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kadras iš filmo „Šiuolaikiniai žvėrys“
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

Šioje juoduoju humoru persmelktoje komedijoje emocijos trykšta per kraštus. Pasirodo užtenka pusės sekundės ir atrodytų amžiną laimę jau keičia gili neviltis, tiek pat užtrunka, kad išsilavinęs žmogus pradėtų daužyti kasos langą gesintuvu. Paskutinėje novelėje pašiepiamas ir daugeliui žmonių būdingas tobulybės siekis. Tobulos šventės norėjusios poros vestuvės virsta tikriausiu tragikomišku karnavalu.

„Šiuolaikiniai žvėrys“ primena mums, kad gyvenimas negali būti tobulas, nes kiekvienas iš mūsų toli gražu nėra toks. Žmonės klysta, gali suirzti, pykti, įskaudinti, tokie jau esame. Kai žmogus ilgai kaupia savyje pyktį, anksčiau ar vėliau jis vis tiek išsiveržia. Ir būtinai dėl kokio nors menkniekio, ar situacijoje, kuri buvo visiškai to neverta. Jeigu nenorite, kas jums atsitiktų taip, kaip šio filmo herojams, dažniau žiūrėkite komedijas. Juk tai puikus būdas „išsikrauti“.

Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Kovo 20, penktadienis, 18:00-20:02, Forum Cinemas Vingis, S01, Vilnius
Kovo 25, trečiadienis, 19:30-21:32, Forum Cinemas Vingis, S01, Vilnius
Kovo 29, sekmadienis, 13:00-15:02, Forum Cinemas Vingis, S01, Vilnius
Balandžio 1, trečiadienis, 21:30-23:32, Forum Cinemas Vingis, S01, Vilnius

Filmo anonsas:
[youtube http://www.youtube.com/watch?v=3-rpCAmiq0w]

Komentarai

Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.