Greit prasidėsiančio San Sebastiano kino festivalio pagrindinė konkursinė programa itin turtinga, o „Lokys, liūtas ir šakelė“ suteiks žiūrovams galimybę pirmiems Lietuvoje pamatyti du filmus, besivaržysiančius dėl pagrindinio prizo – šviesią François Ozono komišką dramą „Kai ateina ruduo“ („Quand vient l‘automne“) ir ilgai lauktą už ankstesnius filmus dviem „Oskarams“ nominuoto režisieriaus Joshua Oppenheimerio vaidybinį debiutą „Pabaiga“ („The End“), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Tilda Swinton, Michaelas Shannonas, George‘as MacKay‘us bei Moses Ingram. Abu filmai įtraukti į festivalio programą „Didžiųjų spindesys“, kurioje – ir daugiau puikiai žinomų vardų.
Prancūzo François Ozono lietuvių žiūrovams pristatinėti nebereikia – tik priminti, kad šis kūrėjas gali būti be galo įvairus. Naujausio jo filmo „Kai ateina ruduo“ herojės – brandaus amžiaus moterys, gyvenančios spalvingiau nei daugelis dabartinių trisdešimtmečių. Filme režisierius atsisako distancijos bei manieringumo ir kuria šiltą ir švelnią komišką dramą. Pasak Ozono, šįkart jis norėjęs filmuoti tam tikro amžiaus aktores (Hélène Vincent ir Josiane Balasko), parodyti jų raukšlių grožį, kuris atsiranda dėl bėgančio laiko ir gyvenimo patirties. Prancūzų kino apžvalgininkai jau žada, kad naujasis Ozono darbas taps dideliu rudens hitu.
Apokalipsė ir miuziklas neatrodo itin suderinami dalykai, tačiau būtent dėl šio disonanso režisierius Joshua Oppenheimeris nusprendė sukurti vaidybinį filmą „Pabaiga“. Kaip sako kūrėjas, kartais tik dainuodami galime pasakyti tai, ką jaučiame ir laikome užgniaužę savyje, o šis miuziklas yra apie iliuziją ir bent kažkokią viltį. Filmą įkvėpė tikra istorija, apie kurią Oppenheimeris sužinojo dar prieš dešimtmetį – viena turtinga šeima iš tiesų ieškojo sau prabangaus bunkerio, jei netyčia ateitų pasaulio pabaiga. Filmuota tikroje druskos kasykloje Sicilijoje, kurios klaustrofobiška požemio atmosfera, kaip sakė Michaelas Shannonas („Vandens forma“), vertė ir pačius aktorius jaustis ne itin jaukiai, o ypač gyvai atliekant dainas. Beje, atspirties tašku Oppenheimeriui tapo klasikinis Jacques‘o Demy miuziklas „Šerburo lietsargiai“ (1964), o miuziklo „Kalifornijos svajos“ prodiuseris ir kompozitorius Marius De Vriesas šiam filmui sukūrė net trylika originalių dainų.
Dar du filmai iš „Didžiųjų spindesio“ paskelbs ir paties festivalio pradžią – tai trumpametražis Wimo Wenderso „Kažkas įžengia į šviesą“ („Somebody Comes Into the Light“), kuriame kartu su japonų aktoriumi ir šokėju Minu Tanaka kuriamas dialogas tarp šių brandžių kūrėjų. Berlyno kino festivalyje Didžiuoju žiuri prizu apdovanotas Hong Sang-soo filmas „Keliautojos poreikiai“ („Yeohaengjaui pilyo“) taip pat tarytum vienos menininkės, šįkart prancūzų divos Isabelle Huppert, performansas. Aktorė užsiminė, kad šis režisierius – dabarties akimirkos ir būsenos fiksavimo meistras, tai ir yra jo unikalus režisūros braižas. Huppert teigia, kad Hong Sang-soo sugeba sukurti tokią kūrybinės laisvės atmosferą, kad dirbti su juo – tikras malonumas.
Kanų pagrindiniame konkurse parodyto Paolo Sorrentino filmas „Partenopė“ („Parthenope“) – odė Neapolio miestui. Tai itin stilingas ir be galo gražiai nufilmuotas darbas, kurio operatorė Daria D‘Antonio su režisieriumi dirba ne pirmą kartą. Kadangi ji, kaip ir Sorrentino, neapolietė, sugebėjo parodyti tai, kas mieste yra be galo gražu. Kaip sako pats režisierius, filmas – tai šiuolaikinio herojaus epopėja, o šiandienos tikrosiomis herojėmis yra moterys, mat jų kelionė į laisvę ir emancipaciją buvo be galo ilga. Tai kelionė, kupina kliūčių, prietarų, užtat labai drąsi.
Jau rugsėjo 26 d. Paupio „Pasakoje“ įvyks išankstinis festivalio seansas, kurio metu žiūrovams bus pristatyta visa programa ir jie pirmieji pamatys Wimo Wenderso trumpametražį „Kažkas įžengia į šviesą“ bei kitą „Didžiųjų spindesio“ programos filmą – Michelio Franco „Atmintis“ („Memory“). Jame suvaidino „Oskaro“ laureatė Jessica Chastain ir už geriausią vaidmenį šiame filme Venecijos kino festivalyje apdovanotas Peteris Skarsgaardas. Pastarasis sakė, kad Franco gali būti ir nuožmus, kaip kad filme „Naujoji tvarka“, o taip pat be galo jautrus, įsigilinantis ne tik į temą, bet ir leidžiantis aktoriams kontroliuoti tempą, patiems papildyti personažą. Pats Franco sako norėjęs papasakoti istoriją apie du brandžius palūžusius žmones, kuriems suteikiamas šansas atrasti meilę, sugebėti, nors ir nurašytiems visuomenės, vėl būti laimingiems.
Atrasti savo filmą šiuolaikino kino festivalis „Lokys, liūtas ir šakelė“ žiūrovus kvies spalio 4–13 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Utenoje ir Anykščiuose. Festivalis yra socialiai atsakingas, tad programoje bus seansų, pritaikytų kurtiesiems, o atrenkant filmus nepamirštos paauglių bei senjorų auditorijos, kurioms bus skirti ir specialūs seansai. Visuose miestuose filmai bus rodomi vienu metu, o seansai su angliškais subtitrais „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“ (Vilnius) bei „Romuvoje“ (Kaunas). Bilietai jau prekyboje.
