Naujienos

„Skalvijos“ ekrane – netobulas, bet ambicingas Davido Lyncho kūrinys „Kopa“

Kadras iš filmo „Kopa“.
SKALVIJOS archyvas

„Kopa“ (1984) – trečias šiemet pasaulį palikusio kino meistro Davido Lyncho pilnametražis filmas, pasirodęs po „Trintukagalvio“ (1977) ir itin palankiai sutikto filmo „Žmogus dramblys“ (1980). Franko Herberto romano ekranizacija tapo pirmu didelio biudžeto Lyncho filmu, tačiau rezultatas nuvylė visus – ir žiūrovus, ir kritikus, o pats režisierius šio filmo išsižadėjo. Kaip žiūrisi prieš keturiasdešimt metų sukurta „Kopa“, kuo ji skiriasi nuo Denis Villeneuve versijos balandžio 6, 13 ir 27 dienomis kviečia pasvarstyti „Skalvijos“ kino centras.

„Nors 1984 m. pasirodžiusi Davido Lyncho „Kopa“ sulaukė daug kritikos tiek iš kino apžvalgininkų, tiek iš žiūrovų, pirmoji populiarios knygos ekranizacija per keturis dešimtmečius subūrė nemažą gerbėjų ratą. Pats Lynchas šį projektą atsiminė su nuoskauda ir netgi jo išsižadėjo, nes režisieriaus vizijai kliudė kino studijos įtaka ir apribojimai. Kaip tiesioginė romano ekranizacija filmas neatitiko gerbėjų lūkesčių, tačiau, nepaisant akivaizdžių trūkumų – tai ryškus, drąsus ir savitas požiūris į medžiagą, vienareikšmiškai įsirašęs į kino istoriją“, – filmą pristato „Skalvijos“ programų vadovė Laura Bartusevičiūtė.

Mokslinės fantastikos filmas patiko rašytojui fantastui Harlanui Ellisonui, teigiamai apie jį atsiliepė ir F. Herbertas: „Tai, kas pateko į ekraną – tikra vaizdų puota, prasidedanti nuo pat filmųjų filmo kadrų, ir ją visą lydi mano sukurti dialogai“.

Pasirinko „Kopą“, ne „Žvaigždžių karus“

1965 m. išleista „Kopa“, pirma dalis iš šešių knygų ciklo, prie kurio vėliau buvo pridėtos Franko Herberto sūnaus rašytos knygos, šiandien laikoma mokslinės fantastikos literatūros klasika. Lietuviškai visą šešetą yra išleidusi leidykla „Kitos knygos“.

Mintys ekranizuoti šį kūrinį sklandė jau 1971 m. 1974-aisiais režisuoti filmą buvo pakviestas Čilės režisierius Alejandro Jodorowsky. Pagal jo parašytą scenarijų filmas turėjo trukti net 14 valandų, o vaidmenis sukurti Salvadoras Dali, Mickas Jaggeris ir kiti meno elito atstovai. Nenuostabu, kad toks sumanymas neišdegė ir 1976 m. teisę ekranizuoti įsigijo prodiuseris Dino De Laurentiis. F. Herbertas rašė scenarijų, o pasiūlymai režisuoti buvo pateikti Ridley Scottui (atsisakė), po jo – D. Lynchui, kuriam tuo metu buvo siūloma imtis trečios „Žvaigždžių karų“ dalies. Nors pasiūlymas paglostė Lyncho savimeilę, George’o Lucaso pasiūlymo atsisakė. O „Kopą“ režisuoti sutiko.

Kadras iš filmo „Kopa“.
SKALVIJOS archyvas

„Kopa“ – tai pasakojimas apie nušvitimo paieškas, iš dalies todėl jos ir ėmiausi, bet aš taip pat žinojau, kad imuosi to, ko man kažkodėl buvo lemta imtis. Nežinau kodėl bet suvokiau, kad taip reikia“, – yra sakęs režisierius.

„Šešetą mėnesių nuolat važinėjęs į Meksiką ir atgal, kol vyko parengiamieji darbai, 1983 metų kovą Lynchas įsikūrė ten filmuoti. Dvi savaitės buvo skirtos repeticijoms, o pats filmavimas prasidėjo kovo 30 dieną. „Kopai“ buvo netaupoma – filmo biudžetas siekė 40 milijonų dolerių, tais laikais išties didelę sumą. Aktorių ansamblį ir filmavimo grupę sudarė 1 700 žmonių. Aštuoniasdešimtyje aikštelių aštuoniuose paviljonuose vienu metu dirbo keturios operatorių komandos, o natūrinės scenos buvo filmuojamos Samalajukos kopose netoli Siudad Chuareso miesto Čihuahua valstijoje. Filmuoti pradėta būtent ten, beveik 50 laipsnių karštyje, darbas tęsėsi dvi savaites, ir jam ruošiantis trijų šimtų žmonių komanda kasė smėlį, kurdama dirbtines kopas“, – rašoma D. Lyncho kartu su Kristine McKenna parašytoje knygoje „Sapnų kambarys“ (lietuvių kalba knygą 2024 m. išleido leidykla „Hubris“).  

Košmaru tapęs montažas

Meksikoje Lynchas praleido pusantrų metų, tuomet persikėlė į Los Andželą, kur pusę metų vyko montažas. Šį etapą režisierius apibūdino vienu žodžiu – košmaras. Buvo beprotiškai sunku sutalpinti filmą į nustatytas dvi valandas ir septyniolika minučių. Palyginimui – pirmas juodraštinis variantas buvo penkių valandų trukmės, septintasis – trijų valandų. Sakoma, kad „Kopa“ buvo sunaikinta montažinėje.

Įvykus filmo premjerai, kritikai vieningai tvirtino – filmas blogas. Tuo metu Lynchas jau buvo įpusėjęs rašyti „Kopos II“ scenarijų. Pagal sutartį jis turėjo režisuoti tris dalis. Tačiau dėl neigiamų reakcijų tęsinio projektas buvo atšauktas. Buvo manoma, kad F. Herberto kūrinio perkelti į kino ekraną neįmanoma.

„Kopa“ Lynchui atskleidė didelio biudžeto studijinio kino kūrimus pavojus – neturėdamas teisės į galutinį filmo montažą (angl. Final Cut), režisierius ateityje išmoko neatsižadėti savo autentiškumo ir kūrybinės laisvės. Galbūt šiandieną šiame ambicingame kūrinyje atrasime tai, kas anksčiau liko nepastebėta? Galbūt be „Kopos“ nesėkmės neturėtume unikalios meninės Lyncho iškrovos vėlesniuose jo filmuose“, – spėlioja L. Bartusevičiūtė.

Nesėkmė nesugriovė karjeros

Kad ir koks sudėtingas buvo „Kopos“ kūrimo procesas, tačiau režisieriaus tai nesustabdė – po poros metų pasirodė vienas ryškiausių jo filmų „Mėlynas aksomas“ (1986), už kurio režisūrą D. Lynchas buvo nominuotas „Oskarui“. Šį filmą sukurti padėjo jau minėtas „Kopos“ prodiuseris Dino De Laurentis, tačiau Lynchas pamoką buvo išmokęs: galutinį montažą darys jis, nieks nevaržys jo kūrybinės laisvės. Tiesa, to pasiekti pavyko su papildomom sąlygom – perpus mažesniu atlygiu Lynchui ir apkarpytu biudžetu.

„Tas filmas mane išsiurbė pačiais įvairiausiais būdais, bet dėl pažinties su Dino ir jo šeima buvo verta patirti „Kopos“ kūrimo košmarą. Be to, jis mane atvedė prie „Mėlyno aksomo“, – komentavo Lynchas.

Balandžio 6 d. ir 27 d. daugiau apie „Kopą“ papasakos kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis. Balandžio 13 d. – rašytojas fantastas Gintautas Kęstutis Ivanickas.

Nuo 2014 metų „Skalvijos“ kino centras rengia pasaulio kino klasikos rodymus Vilniuje ir kituose miestuose. Tai seniausias nuosekliai kino klasiką pristatantis ciklas Lietuvoje. Didelis dėmesys skiriamas filmų pristatymui žiūrovams – filmus pristato kino kritikai, dizaineriai kuria autorinius plakatus. Kino klasikos vakarus organizuoja „Skalvijos“ kino centras ir „Vaizdų kultūros studija“. Projektą finansavo Lietuvos kino centras. „Kopos“ seansų partneris – leidykla „Kitos knygos“.

Komentarai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas