fbpx
Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Repertuaro filmai

„Stefanas Cveigas: atsisveikinimas su Europa“ – kai atsisveikinti niekaip nepavyksta (apžvalga)

Kadras iš filmo „Stefanas Cveigas: Atsisveikinimas su Europa“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

„Stefanas Cveigas: atsisveikinimas su Europa“ (Stefan Zweig: Farewell to Europe, 2016) – tai filmas apie žmogų ir jo ilgesį. Ilgesį namų, kurie paskendę karo liepsnose. Europos, kuri grasina pati save sunaikinti. Tačiau pats veiksmas taip ir nenukelia į patį filmo objektą – Europos žemyną. Austrijos žydas, intelektualas, rašytojas, filosofas Stefanas Cveigas keliauja po Pietų Ameriką ir apmąsto Europos nesugebėjimą gyventi taikiai. Europa taip toli, tačiau kartu taip arti – nuolatinėse rašytojo, esančio egzilyje, mintyse.

Dramą „Stefanas Cveigas: atsisveikinimas su Europa“ kūrė pripažinta vokiečių aktorė ir režisierė Maria Schrader. Prancūzų prodiuseris Denis Poncet susisiekė su ja, nes norėjo sukurti filmą Lotės Cveig (akt. Aenne Schwarz), antrosios rašytojo žmonos, akimis. Tačiau režisierė, pradėjusi skaityti apie šią porą, pastebėjo kitą ryškėjančią temą – buvimą egzilyje. Juostoje ji bando atsakyti į klausimus, ką reiškia būti radikaliu pacifistu karo būsenoje, kas žymų rašytoją, vieną labiausiai pripažintų žydų pabėgėlių, skyrusį tiek dėmesio apmąstymams apie vieningą Europą, nuvedė prie tokios pabaigos, nepaisant apgaulingo saugumo.

Pirminė šio filmo idėja buvo parinkti žymius amerikiečių aktorius ir kurti jį anglų kalba. Tačiau vėliau Maria Schrader apsigalvojo ir nusprendė jį filmuoti septyniomis kalbomis bei sukurti daugiakultūrę terpę. Šis sprendimas tarsi perdavė paties S. Cveigo pagrindines idėjas apie taikų pasaulio žmonių sambūvį ir, žinoma, daug tiksliau perteikė aplinką, kurioje veikė rašytojas. Taigi filmavimo aikštelė tapo savotišku Babelio bokštu.

Kadras iš filmo „Stefanas Cveigas: Atsisveikinimas su Europa“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

Stefanas Cveigas Europą paliko 1934 m. ir į ją nebegrįžo. Praradęs viltį, kad Europa kada nors pasieks taiką, rašytojas nesulaukė karo pabaigos. Filme rodomas laikotarpis, kuomet jis yra egzilyje. Suskirstytas į šešias dalis, jis atskleidžia Europos intelektualo klajones po Pietų Europos žemyną: Braziliją, Čilę, Argentiną bei trumpą epizodą Niujorke.

Ši struktūra nuveda siužetą prie svarbiausios finalinės akimirkos, tai tarsi bandymas atsakyti, kas rašytoją privedė prie tokios baigties. Tam tikrų jo gyvenimo akimirkų pasirinkimas atskleidžia nuolatinį namų ilgesį ir nesugebėjimą atsiriboti nuo to, kas vyksta Europoje. Kartais dėl išorinio spaudimo, bet neretai dėl vidinės kaltės ir skausmo.

Namų ilgesys rodomas filmui dar net neįpusėjus šviesioje ir kupinoje žaismingos ironijos scenoje. Komiška, net šiek tiek satyriška vieta, kai Stefanas Cveigas priimamas vietos mero ir jo gyventojų mažame Brazilijos kaimelyje. Stengiantis gražiai sutikti žymų rašytoją jam vietinis orkestras sugroja klasiką tapusį austrų kompozitoriaus Johanno Strausso valsą. Kad ir kaip negražiai skamba šis atlikimas, greičiau keliantis juoką, o ne susižavėjimą, jis primena gimtuosius namus ir išspaudžia ašaras Stefano Cveigo akyse.

Kadras iš filmo „Stefanas Cveigas: Atsisveikinimas su Europa“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

Ryškiausiai Europos šmėklos persekiojimas jaučiamas Cveigo ir jo žmonos Lotės apsilankyme Niujorke, pirmosios žmonos Frederikos (akt. Barbara Sukowa) namuose. Ši scena atskleidžia Stefano Cveigo santykį su Europa ir jo santykį su ten likusiais žmonėmis. Žmonės, siekiantys pabėgti nuo nacistinio rėžimo baisumų, nepaliauja rašytojo prašyti suteikti jiems vizų. Šie laiškai nepalieka rašytojo ramybėje, vis primindami jo atsakomybę už esančius anapus už Atlanto.

Apsigyvenus idiliškame Petropolyje, karo nuojauta, rodos, turėtų pasitraukti. Tačiau Cveigui kalbantis su ten pat gyvenančiu draugu Ernstu Federiu (akt. Matthias Brandt) toliau piešiamas nelaimingo žmogaus paveikslas. Jie kalba apie tai, kad neturi jokių priežasčių būti nepatenkinti, tik ne jie. Tačiau liūdesys jų veiduose verčia galvoti kitaip. Jie yra egzilyje, negalintys grįžti namo ir mąstantys apie draugus, kurie mirė ar miršta karo apimtoje Europoje.

Filmas kelia daug moralinių ir vertybinių klausimų. Stefanas Cveigas radikalus pacifistas ir, nors ir spaudžiamas aplinkinių, atsisako pasisakyti prieš Vokietijoje įsitvirtinusį nacių rėžimą. Kaip iš viešo asmens, iš jo reikalaujama pareikšti savo poziciją, kaip tai padaro Emilis Ludwigas savo emocingoje antifašistinėje kalboje 1936 m. tarptautinėje konferencijoje Buenos Airėse. Tačiau Stefanas Cveigas atsisako prisitaikyti prie vyraujančio diskurso ir dėl to sulaukia daug kritikos. Pasak jo, tai tik švaistymasis žodžiais, nedarantis jokios įtakos. Jis atsisako tapti politiniu instrumentu. Net, jei kartais sunku pritarti Cveigo požiūriui, tai verčia kritiškai pažvelgti į susidariusią padėtį.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją atrodo kiek kitaip. Įsiklausyti reikia į Cveigo žodžius Ernstui Federiu, kad jį ypač žeidžia žmonių džiaugsmas, kai naikinamas Berlynas, ir tai, kad nėra nė vienos pusės, kuri būtų prieš patį karą. Karas yra pagrindinis Cveigo priešiškumo objektas, o ne kuri nors konkreti valstybė.

Kadras iš filmo „Stefanas Cveigas: Atsisveikinimas su Europa“
Kino teatro „Pasaka“ archyvas

Aktorius  Josefas Haderis gerai įkūnija visas giliausias Stefano Cveigo emocijas. Jis perteikia visą niuansų kupiną rašytojo emocinį būvį, moralinių audrų draskomą vidų ir nesugebėjimą atsiriboti, atsisveikinti su Europa. Antrąją žmoną Lotę, nuolatos lydinčią rašytoją, suvaidinusi aktorė Aenne Schwarz perteikia tą skausmą, kuris atsispindi jos žvilgsnyje, liūdnoje šypsenoje ir nuvargusiame veide. Buvimo egzilyje būsena, nuolatinis ilgesys niekada nėra išsakomas tiesiogiai. Tačiau aktoriai priverčia pajausti vidinę veikėjų būseną ir kartu ją išgyventi.

Operatorius Wolfgangas Thaleris kuria šviesų ir ryškų Pietų Amerikos paveikslą, kurdamas kontrastą su šaltu, arčiausiai Europos psichologine prasme esančio Niujorko vaizdu. Spalvinga Pietų Amerikos tikrovė tarsi tik dar labiau išryškina numatomą Europos tamsą, kuri savo šešėliais užslenka ant šviesios ir saugios būties.

„Stefanas Cveigas: atsisveikinimas su Europa“ – tai filmas apie Stefaną Cveigą, žymų rašytoją. Tačiau jame nesužinosite apie jo darbus, filme nerodoma jo pagrindinė veikla – rašymas. Jame svarbu „atsisveikinimo su Europa“ momentas. Kaip žmogus išgyvena buvimą toli nuo namų, nuolatinį jų ilgesį ir žiaurų karą, kuris graužia ne tik Europą, bet ir patį žmogų iš vidaus. Nesvarbu, kaip toli jis nuo jo būtų.

Filmo anonsas:

Komentarai