Šaltinis – blogspot.com
Jeigu norėtume pasakyti, kur gimsta patys netikėčiausi pokalbiai ir temos, o pašnekovo žinių spektras didžiulis, tai būtų ne žurnalistas, laidų vedėjas, o taksistas. Taksi paslaugomis dažniausiai naudojamės naktį, kai viešasis transportas mieste jau nebevažinėja arba automobilio raktelius esame palikę namie, nes nusprendėme ką nors švęsti.
Dažniausiai taksistai patys užkalbina savo keleivius. Kartais tai temos, kurios tuo metu plačiai aptarinėjamos žiniasklaidoje, kartais – visiškai netikėtos. Todėl nustembi, kai naktį grįžtant į namus, taksistas Remigijus pasiteirauja: „Kaip vertinate Ukrainos situaciją?“. Arba kitą sykį pokalbio metu daugiau kaip dešimtmetį taksi vairą sukiojantis Robertas pasiteirauja, ar norėčiau kontrabandinių cigarečių? Žodžiu, su taksi vairuotojais būna visko.
O štai režisierius Jimas Jarmuschas pagautas ne įkvėpimo, o pirmiausia, pykčio 1991 metais sukūrė filmą „Naktis žemėje“ (Night on earth). Pykčio, kadangi prieš tai suplanuotas didžiulis vieno filmo projektas ėmė ir sugriuvo. Taigi J. Jarmuschas griebė į rankas plunksną ir per aštuonias dienas parašė šiam filmui scenarijų.
Filmas apie penkis miestus: Paryžių, Romą, Niujorką, Los Andželą, Helsinkį. Visas miestų istorijas vienija taksistai ir jų keleiviai. Kitaip sakant, piešiami žmonių portretai ir jų santykiai. Taigi – penki miestai, penkios istorijos. Vienoje, pavyzdžiui, Romos dalyje, galbūt nesutvardysite juoko, o štai Helsinkyje galbūt net pavirpčiosite lūpą. J. Jarmuschas kuria įvairialypį scenarijų – nuo džiaugsmo iki liūdesio akimirkų, tačiau galiausiai, tai vis tiek liūdnai linksmas filmas.
Šaltinis – blogspot.com
Filmas atspindi ir paties režisieriaus asmeninę patirtį – J. Jamuschas pasakojo, kad dažnai naktimis Niujorke keliaudavo su taksi. Jį žavėdavo jausmas, kai uždaroje aplinkoje, kuri labai maža, tu esi vienas su nepažįstamu žmogumi. Negana to, esi labai arti. Pasak režisieriaus, tas jausmas labai traukia: „Tu gali būti visiškai atviras, gali meluoti, pasakoti nebūtas istorijas, jūsų neįpareigoja jokie santykiai, gali kalbėti apie bet ką. Tai laisvė ir labai intymus bendravimas, kai viskas yra čia ir dabar.“
Režisieriui dirbti su užsienio aktoriais nebuvo sudėtinga. Pasak J. Jarmuscho, kalba jam tėra kodas. Jis pats mėgsta žiūrėti užsienio šalių filmus namuose be subtitrų, nes taip atsiskleidžią visai kiti veikėjų bei paties filmo aspektai. Todėl filme galima išvysti gausybę skirtingų tautybių žinomų aktorių: Armin Mueller-Stahl, Winona Ryder, Gena Rowlands, Giancarlo Esposito, Rosie Perez, Béatrice Dalle, Roberto Benigni.
Visų filmo dalių, kuriose pasakojama apie skirtingus miestus, kinematografiniams sprendimams įtaką padarė pasirinktuose miestuose dominuojantis apšvietimas.
Kiekviename mieste šviesa krinta ir atsispindi skirtingai, priklausomai nuo geografinės padėties bei spalvinio kolorito. Režisierius kiekvienam miestui priskyrė skirtingą spalvų derinį, atskleidžiantį jo charakterį, pavyzdžiui, Roma tamsus miestas, prastai apšviestas, tačiau spalvos šilto tono: rudos, rausvos, gelsvos. Priešingai Helsinkis – gerai apšviestas, tačiau kupinas pilkų, melsvų atspalvių. Paryžius dvelkia ypatinga melsva šviesa su protarpiais blyksinčiais raudonais, žaliais, rožiniais neoniniais žiburiais.
Taigi, jeigu nuspręstumėte taksi automobiliu pavažinėti kino ekrane, šis J. Jarmuscho kūrybinis vaisius būtų puikus pasirinkimas.
