Šaltinis – hotflick.net
Keista, bet ruduo žavi. Ar ne? Neslėpkime tos mazochistiškos meilės šiam šlapiam ir daug liūdesio keliančiam laikotarpiui. Kai pakeli akis į dangų, matai, kad jis išraižytas storomis ir plonomis medžių šakomis be lapų; kad jis – gėdingai paraudęs, o vietomis ligotai pilkšvas; kad dauguma žmonių nežiūri į dangų, o nuleidę akis stebi savo kojas, kurios stengiasi išsilaikyti ant slidžių lapų, po kuriais kadaise buvo pilkas šaligatvis. O dabar ne. Jis nebe pilkas. Kaip ir gyvenimas. Matote, kiek beletristikos įkvėpė ruduo? Bet šį kartą ne apie rašymą. O apie dailę, tapybą, spalvas, geismą, jausmą – viską, kas gali būti nutapyta drobėje.
1. „Žalčio karūna“, 1986 m., rež. Bronius Talačka
Šaltinis – kino-teatr.ru
Pradėsime filmu apie jautrų, talentingą ne tik dailei, bet ir muzikai žmogų. Jis piešė tai, ką girdėjo, jautė. Tikriausiai daugelis Jūsų turite užrašų knygutes, išmargintas jo darbais. Ką ten rašote? O gal piešiate? Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Filmą galite pažiūrėti LRT Mediatekoje: I dalis ir II dalis.
2. „Goya Bordo mieste“ (Goya in Bordeaux), 1999 m., rež. Carlos Saura
Tamsus fonas, iš arti nufilmuoti žmonės, pasakojantys labai baisias istorijas, Saturnas, valgantis savo vaikus su nesuvokiamu išgąsčiu akyse. Koks žmogus gali tai sugalvoti? Vienas iš įdomiausių, kūrybingiausių ir labiausiai šį talentą vaizduojančių filmų. Spalvoto žiūrėjimo.
3. „Mergina su perlo auskaru“ (Girl with a Pearl Earring), 2003 m., rež. Peter Webber
Jano Vermeerio piešiniai įkvepia ne vieną talentingą sielą. Rašytoja Tracy Chevalier yra vadinama detalių meistre. Ją taip pat galime pavadinti ir J. Vermeerio gerbėja. Moteris parašė net tris knygas, kurių istorijos buvo parašytos pagal šio tapytojo darbus. O jose detalių netrūksta… Sunku patikėti, kad vienas piešinys gali įkvėpti parašyti tokią detalią, gyvybingą istoriją, kuri vėliau virto filmu. Jį Jums ir rekomenduojame pažiūrėti. Patikėkite, po jo į J. Vermeerio kūrybą, ar bent į šį paveikslą, nebegalėsite žiūrėti taip pat abejingai, kaip anksčiau.
4. „Gyvybės troškimas“ (Lust of Life), 1956 m., rež. Vincente Minnelli, George Cukor
Sutrikę, nerimastingi, nesuprasti, bepročio akių, suprantantys daugiau, esantys pirmiau nei mes visi – tai genijai. Tikrai nerimastingas ir tikrai genijus buvo Vinentas van Goghas. Tai labai tapybiška ir genialios asmenybės kančias Jums parodanti juosta.
5. „Frida“ (Frida), 2002 m., rež. Julie Taymor
Tai didinga moteris, didinga asmenybė, didinga menininkė – Frida Kahlo. O čia – filmas, bandantis suspausti ir įsprausti į ekraną jos energiją. Visai sėkmingai. Tai biografinė istorija, kurioje bandoma parodyti, kaip Frida sugebėjo į savo piešinius perkelti visus išgyvenimus, nesėkmes, liūdesį, svajones ir troškimus.
6. „Basquiat“ (Basquiat), 1996 m., rež. Julian Schnabel
Tapytojas sukūrė filmą apie postmodernių grafičių meistrą. O dar sako, kad mes, žmonės, jau esame viską girdėję ir matę. Tai filmas apie Jeaną-Michelą Basquiatą, kuris nebijojo nieko: nei keistų formų, spalvų derinių, žmonių, nesupratimo. O gal ir bijojo? Kaip ir daugelį menininkų, dabar šį postmodernizmo atstovą visi žino ir apsimeta, kad supranta, ką savo piešiniais jis norėjo pasakyti. O anksčiau? Apie tai ir pasakojama šioje juostoje.
7. „Serafina“ (Seraphine), 2008 m., rež. Martin Provost
Žinote tą nuvalkiotą frazę: kiekvienas esame menininkas, bet tik menininkas tai žino? Tai netiesa. Kartais menininkai nežino, kad turi talentą, ir jį atrasti gali padėti visiškai netalentingi, bet menu besižavintys žmonės. Štai kaip būna. Taip atsitiko ir Serafinai, kuomet jos talentą pastebėjo Vilhelmas. Daugiau negalima pasakoti – reikia žiūrėti.
Nesinori baigti šio sąrašo tik su tuo nelemtu septynetu. Dar tiek daug filmų ir tapytojų! Štai dar keletas filmų, kuriuos taip pat galėtumėte užsirašyti į užrašų knygutes, ant kurių viršelio įspaustas M. K. Čiurlionio „Sapnas“: „Andrei Rublev“, „Caravaggio“, „Surviving Picasso“, „Pollock“, „Factory girl“, „Little ashes“, „The Agony and the Ecstasy“.
