Šaltinis – martishka.livejournal com
Nepriklausomai nuo to, kokių vestuvių pageidauja jaunieji – „didelių, storų bei graikiškų“, savaitgalio Los Andžele, ar tiesiog jaukaus vakaro patiems artimiausiems, o galbūt visus rūpesčius patiki vedybų planuotojai, didelė tikimybė, kad atsitiks kažkas neplanuoto.
„Šiuolaikinėse žvėryse“ (Relatos salvajes / Wild Tales, 2014) tobulos šventės norėjusios poros vestuvės virto tragikomišku karnavalu, o Larso von Trierio „Melancholijoje“ (Melancholia, 2011) – sukėlė Džastinai asmeninę apokalipsę. Peržiūrėję mūsų parengtą filmų sąrašą, būsite pasiruošę bet kokiems netikėtumams.
1. „Reičel išteka“ (Rachel Getting Married), 2008 m., rež. Jonathan Demme
„Ji išteka“ – beveik magiška frazė, kurią ištarus pasaulis pradeda suktis aplink nuotaką. Reičel nuoširdžiai džiaugiasi bent savaitei atsidūrusi dėmesio centre, nes iki šiol visas artimųjų rūpestis buvo nukreiptas į problemas su narkotikais turinčią seserį. Nesėkmingai bandanti paskandinti praeities klaidas narkotikų ir alkoholio jūroje, kamuojama kaltės jausmo, baimės bei noro pabėgti Kym iš reabilitacijos klinikos grįžta tiesiai į sesers vestuves ir kenčia namuose esnčią idilę. Abi seserys jaučiasi vienišos, nusivylusios motinos abejingumu, jos pešasi dėl tėvo dėmesio. Prikaustanti Anne Hathaway vaidyba, „dogmiška“ Declano Quinno kamera, užtektinai vietos improvizacijai palikęs Jenny Lumet (taip, Sidney Lumeto dukters) scenarijus bei meistriškai Jonathano Demme parinkti akcentai priverčia žiūrovą pasijusti šių vestuvių dalyviu.
2. „Vestuvės“ (A Wedding), 1978 m., rež. Robert Altman
Viena viešnia Roberto Altmano „Vestuvėse“ sakė, kad tai laimingiausias gyvenimo įvykis, tačiau, kai jis baigiasi, visada būna šiek tiek liūdna. Korelių ir Brenerių šeimos savo atžaloms – Mafinai ir Dinui – nusprendė iškelti įspūdingą puotą, tačiau, kaip dažniausiai būna tokiu atveju, kažkas nutinka ne taip – pradedant žodžius painiojančiu kunigu, baigiant šventės pradžioje anapilin iškeliavusia Dino močiute. Robertas Altmanas visada garsėjo savo nepaprastu sugebėjimu dirbti su didele aktorių grupe. Nepaisant to, kad „Vestuvėse“ dalyvauja daugiau negu dvidešimt svečių, nei vienas iš jų nelieka vien tik statistu. Įsimintinus vaidmenis šioje satyros kupinoje komedijoje pavyko sukurti Lillian Gish, Mia Farrow, Geraldine Chaplin, Carol Burnett ir didžiajai daliai kitų filme pasirodančių aktorių.
3. „Nuotako tėvas“ (Father of the Bride), 1950 m., rež. Vincente Minnelli
http://www.youtube.com/watch?v=fc1-pj6_pog
Šis filmas jau seniai tapo šeimyninių komedijų klasika. Spencerio Tracy herojus – mylintis tėvas, nespėjęs pastebėti, kad jo mažoji dukrelė jau ne tik užaugo, bet ir nori sukurti savo šeimą. Tai reiškia artėjančias vestuves ir kartu su jomis susijusius malonius ir nelabai malonius rūpesčius. Beprotiškos išlaidos, svečių skaičius didėjantis proporcingai artėjančiai pokylio datai, dovanų sandėliu virtę namai, ne laiku pasibaigę gėrimai bei mažiausiai kelis kartus vestuves norinti atšaukti nuotaka. Pačiai nuotakai visa tai – tik smulkmenos, nes pasibaigus šiam šurmuliui, laukia automobilis su užrašu „Ką tik susituokę“ bei romantiškas medaus mėnuo išsvajotoje vietoje. Šios juostos sėkmė buvo tokia didžiulė, kad Vincente Minnelli vos po metų nufilmavo tęsinį „Mažytis tėvo pelnas“ (Father’s Little Dividend), o praėjus daugiau negu keturiasdešimčiai metų Charlesas Shyeras sukūrė du ganėtinai populiarius juostos perdirbinius su Steve‘u Martinu.
4. „Mano didelės storos indiškos vestuvės“ (Monsoon Wedding), 2001 m., rež. Mira Nair
Tais pačiais metais, kai kino teatruose karaliavo „Mano didelės storos graikiškos vestuvės“, šis nepriklausomas Indijos filmas (originalus pavadinimas „Liūčių sezono vestuvės“ arba „Musoninės vestuvės“) pelnė daugybę kritikų simpatijų bei „Auksinį liūtą“ Venecijos kino festivalyje. Mira Nair žiūrovams visame pasaulyje priminė, kad Indijos kinas – toli gražu ne tik Bolivudas. Kol giminės iš įvairiausių pasaulio kampelių renkasi į vestuvių pokylį, tėvai sprendžia organizacinius klausimus bei skaičiuoja išlaidas, nuotaka vestuvių išvakarėse išlekia į naktinį pasimatymą automobilyje su vedusiu vyru, vestuvių planuotojas įsimyli tarnaitę, o iš spintos ištraukiama daugybė skeletų. Senos tradicijos susiduria su naujais vėjais, tačiau vestuvių nepajėgia nutraukti netgi liūčių sezonas.
5. „Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės“ (Four Weddings and a Funeral), 1993 m., rež. Mike Newell
Vienas mėgstamiausių Čarlzo laisvalaikio užsiėmimų – lankytis pažįstamų ir nepažįstamų žmonių vestuvėse. Būtent ten jis sutinka gražuolę amerikietę su kuria praleidžia aistringą naktį. Visa tai greičiausiai taip ir baigtųsi, tačiau kitose vestuvėse jie taip pat susitinka. Jeigu ši porelė apsikeistų telefonų numeriais ir pradėtų susitikinėti ne vien tik tai vestuvėse ir laidotuvėse, jų tarpusavio santykiai išsispręstų daug greičiau, bet tada mes neturėtume galimybės pasimėgauti jų nuotykiais.
6. „Daug triukšmo dėl nieko“ (Much Ado About Nothing), 2012 m., rež. Joss Whedon
Ši Williamo Shakespeare‘o pjesė buvo ekranizuota daugiau negu dešimt kartų. Anksčiau žinomiausiomis buvo laikomos Kennetho Branagh, Briano Percivalo, Stuarto Burge‘o ekranizacijos, tačiau prieš trejus metus „Keršytojų“ (The Avengers, 2012) sagos režisierius nustebino visus sukūręs šiuolaikinę nespalvotą interpretaciją. Benediktas ir Beatričė čia apsirengę stilingais, bet kasdieniniais drabužiais, važinėja automobiliais, naudojasi išmaniaisiais telefonais, bet tai jiems nei kiek netrukdo kalbėti eilėmis. Jossui Whedonui pavyko dar kartą įrodyti, kad Shakespeare‘o pjesės niekada nepraranda savo aktualumo.
7. „Muriel vestuvės“ (Muriel’s Wedding), 1994 m., rež. P. J. Hogan
Filmo „Mano geriausio draugo vestuvės“ (My Best Friend’s Wedding, 1997) autorius – australų režisierius P. J. Hoganas išgarsėjo nufilmavęs tragikomediją apie apsėstą noro ištekėti merginą. Muriel išvarė iš koledžo, jai nepavyko pabaigti sekretorės kursų. Tėvas negailestingai nukerta, kad jai jau pernelyg vėlu pradėti bet kokią veiklą, o draugės atima vestuvėse pagautą puokštę. Muriel leidžia dienas žiūrėdama televizorių bei klausydamasi „ABBA“ dainų per rožinį magnetofoną, ji renka nuotakų iškarpas iš žurnalų, kuriomis iškabino visas kambario sienas, svajoja apie būsimą vyrą bei stengiasi nepraleisti nei vienų pažįstamų rengiamų vestuvių.
