fbpx
Geri filmai, Skaitomiausi, Topai

Top 7. Meilė už pinigus

Kadras iš filmo „Dienos gražuolė“ Šaltinis - oneperfectshot.files.wordpress.com
Kadras iš filmo „Dienos gražuolė“
Šaltinis – oneperfectshot.files.wordpress.com

O tiksliau, kūniška meilė už pinigus. Arba meilės iliuzija. Arba tiesiog seksas už pinigus. Filme „Dekonstruojant Harį“ (Deconstructing Harry, 1997) Woody Alleno personažas prisipažįsta: „Aš vis vien myliu kekšes. Tai puiku. Sumoki joms ir jos ateina į tavo namus… ir nereikia jokių diskusijų apie Prustą ar filmus, ar dar ką nors.“ Kas nutinka, kai intymumas tampa preke, kai kitas žmogus tampa tiesiog priemone greitam pasitenkinimui pasiekti? Šįkart žvilgtelėkime, kaip kine piešiami visuomenės moralinių normų paribiuose gyvenančių kurtizanių, prostitučių, žigolo, pornografinių filmų industrijos žmonių portretai.

1. „Amerikos žigolo“ (American Gigolo), 1980 m., rež. Paul Schrader

Vienas žymiausių režisūrinių Paulo Schraderio („Taksi vairuotojo“ scenarijaus autoriaus) darbų – kriminalinė drama „Amerikos žigolo“. Paviršutiniško, prabangius automobilius ir dizainerių apdarus dievinančio Juliano Kaye‘o (Richard Gere) lengvabūdišką gyvenimą apverčia du netikėti įvykiai – kaltinimas žmogžudyste ir užsimezgę romantiški jausmai vienai iš klienčių. Filmas padėjo įtvirtinti Richardo Gere‘o kaip Holivudo svajonių meilužio ir Giorgio Armani (kurio kurtus rūbus aktorius dėvi filme) kaip svajonių dizainerio reputaciją.

2. „Dienos gražuolė“ (Belle de Jour), 1967 m., rež. Luis Bunuel

Severina (Catherine Deneuve) – elegantiška, stulbinančio grožio jauna moteris, turinti intymumo problemų ir bandanti jas spręsti netikėtoje vietoje – bordelyje. Su savo mylimu vyru negalinti mylėtis moteris popietėmis ima dirbti prostitute. Rogeris Ebertas apie šį filmą rašė: „Tai, ko gero, garsiausias šių laikų erotinis filmas. Todėl, kad jis suvokia erotizmą iš vidaus – suvokia, kaip jis egzistuoja ne kaip kūnas ir kraujas, bet kaip fantazija.“

3. „Miegančioji gražuolė“ (Sleeping beauty), 2011 m., rež. Julia Leigh

Šiuolaikinė „Dienos gražuolės“ versija. Siurrealistiškas, melancholiškas pasakojimas apie jauną merginą už pinigus miegančią su senais vyrais. Tai nuo tradicinės prostitucijos skiriasi tik tiek, kad ji tikrai miega. Liusi (Emily Browning) prieš kiekvieną seansą turi išgerti migdomųjų ir ryte gali tik spėlioti, ką su jos pasyviu, tobulai gražiu kūnu darė anoniminiai klientai. „Miegančioji gražuolė“ – itin estetiška, minimalistinė ir kartu kraupi seksualumo studija.

4. „Kabirijos naktys“ (Le Notti di Cabiria /The Nights of Cabiria), 1957 m., rež. Federico Fellini

Giuliettos Masinos įkūnyta prostitutė Cabiria – ūmaus charakterio, spontaniška, savarankiška, bet kartu ir itin naivi bei jautri moteris. Kai šelmiška, Charlio Chaplino Valkatos herojų primenanti kaukė nukrinta, Cabirijos pažeidžiamumas ir patiklumas smeigia žiūrovui tiesiai į širdį.

5. „Accattone“, 1961 m., rež. Pier Paolo Pasolini

Pasolinis bendradarbiavo su „Kabirijos naktis“ kūrusiu Felliniu prisidėdamas rašant scenarijų, o štai paties režisūriniu debiutu buvo filmas „Accattone“, taip pat paliečiantis prostitucijos temą. Filme sutinkame jauną, sąvadavimu besiverčiantį vaikiną. Vienu metu ir lyriškame, ir dokumentiniame pasakojime galime užčiuopti stiliaus užuomazgas, išsiskleisiančias vėlesnėje Pasolinio kūryboje ir aiškiai įvardytas jo esė „Poezijos kinas“ (Il cinema di poesia). Apskritai Pasolinį domino galios, kūno, valdžios ir kapitalizmo skatinamo vartojimo dinamika. Kalbėdamas apie savo paskutinį filmą „Salò“, Pasolini akcentavo: „Šiame filme seksas yra tiesioginė valdžios vykdomo kūnų suprekinimo alegorija. Manau, vartotojiškumas manipuliuoja ir išniekina kūnus ne ką mažiau nei Nacizmas.“

6. „Boogie Nights“, 1997 m., rež. Paul Thomas Anderson

Negalima filmavimosi pornografiniame filme prilyginti prostitucijai, tačiau šioje industrijoje kūnas ir intymūs santykiai taip pat virsta preke – parduodamais ir vartojamais objektais. Kaip paaiškėja šiame filme, riba tarp prašmatniai gyvenančio ir žvaigždės statusu besidžiaugiančio aktoriaus ir už dešimtį dolerių į nepažįstamųjų automobilius sėdančio jaunuolio nėra jau tokia ir ryški.

7. „Like Someone in Love“, 2012 m., rež. Abbas Kiarostami

Irano kino meistras šįkart savo filmo vieta pasirinko Japoniją, o tema – tarp jaunos, mergina pagal iškvietimą dirbančios studentės ir seno profesoriaus užsimezgantį ryšį. Ko gero, vienas labiausiai Abbaso Kiarostami filmuose intriguojančių aspektų – daugiasluoksniai charakteriai, netikėtos, tiesiog žiūrovo akyse vykstančios jų transformacijos ir tarpusavio santykių dinamika.

Komentarai

Meilė geram kinui prasidėjo nuo Stanley Kubrick, Federico Fellini ir Ingmar Bergman filmų. Jei suintriguoja vienas režisieriaus filmas, stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo darbų, įsigilinti į jo estetiką, kino kalbą. Mano skonis be galo eklektiškas – labai mėgstu juostas, kalbančias vaizdais, bet žaviuosi ir filmais, pagrįstais šmaikščiais intelektualiais dialogais. Prie jaunos, energingos ir nuolat augančios (visomis prasmėmis) KINFO komandos prisijungiau pajutusi, jog noriu ne tik žiūrėti gerą kiną, bet ir žvelgti giliau, analizuoti ir dalintis įspūdžiais su kitais žmonėmis.