Šaltinis – doctormacro.com
Atrodytų, kas galėtų būti banaliau negu meilės trikampiai? Šioje ne itin stabilioje žmogiškųjų santykių geometrinėje figūroje anksčiau ar vėliau kažkas neišvengiamai lieka vienas arba figūra transformuosis, pavyzdžiui, į kvadratą. Esame regėję nesuskaičiuojama trijulių kiekį: nuo „Vėjo nublokštų“ ir „Kasablankos“ iki „Rudens legendų“, „Bridžitos Džouns dienoraščio“ ir „Saulėlydžio“. Vis tik ši tema ne tik niekada neišsemiama ir nepraranda savo populiarumo, bet ir išlieka viena labiausiai aptarinėjamų.
1. „Žiulis ir Džimas“ (Jules et Jim / Jules and Jim), 1962 m., rež. François Truffaut
Aistringas, paslaptingas ir nepaprastai žavingas. Būtent toks yra „Žiulis ir Džimas“. François Truffaut puikiai pavyko suderinti ironiją ir tragediją, todėl filmas pakeri savo lengvumu jau nuo pirmųjų kadrų. Savo užburiančiu žvilgsniu, spontanišku elgesiu bei tariamu pažeidžiamumu Katrina pavergia tiek Žiulį, tiek Džimą. Geriausiems draugams prireiks daug laiko, kol jie supras, kad ši moteris moka būti nepaprastai žiauri. Kita vertus, Katrina pati dėl to kenčia. Jos meilei nepakanka vieno žmogaus, todėl ji viso labo stengiasi rasti kitą būdą būti laiminga.
Beje, bėgimo per tiltą scena taip patiko Jeanui-Lucui Godardui, jog jis nusprendė ją panaudoti viename savo juostos „Išsišokėlių gauja“ (Bande à part / Band of Outsiders, 1964) epizode, kai pagrindiniai herojai bėga per Luvrą. Panašią sceną po daugelio meto išvysime ir kultiniuose Bernardo Bertolucci „Svajotojuose“ (The Dreamers, 2003), o dar po septynerių metų Xavieras Dolanas sukūrė savotišką hommage‘ą pastarajai juostai – „Įsivaizduojamos meilės“ (Les amours imaginaires / Heartbeats, 2010). Tuo tarpu pats François Truffaut yra nufilmavęs atsaką „Žiuliui ir Džimui“ – tai „Dvi anglės ir kontinentas“ (Les deux Anglaises et le continent / Two English Girls, 1971). Ar verta pridurti, kad visuose šiuose filmuose taip pat galima pamatyti meilės trikampius?
2. „Laimė“ (Le Bonheur / Happiness), 1965 m., rež. Agnès Varda
Jeigu kažkas atrado Agnès Varda filmus praeitą mėnesį „Skalvijoje“ rodytoje jai skirtoje filmų programoje ir dar nenori skirtis su šia režisiere, „Laimė“ – puikiausias būdas pratęsti asmeninę retrospektyvą. Filmo idėja Agnès Varda kilo atsitiktinai žurnale pamačius pradedančio aktoriaus Jeano Claude Drouoto idilišką šeimos nuotrauką. Smalsi režisierė panoro susipažinti su šia šeima ir pati įminti jų laimės paslaptį. Svarstydama apie laimės įmanomybę, Agnès pasiūlė Jeanui Claude‘ui ir jo žmonai patiems atlikti pagrindinius vaidmenis naujame jos filme, t.y. vaidinti pačius save. Jie abu priėmė pasiūlymą net nežinodami apie ką bus šis filmas.
Fransua – rūpestingas dviejų vaikų tėvas ir nepaprastai savo žmoną mylintis vyras. Jo gyvenimo netemdo jokie rūpesčiai ir, rodos, niekas netrukdo jam būti laimingam, kol jis sutinka Emilę. Ją pamilęs Fransua suvokia, kad turimos laimės jam jau nebeužtenka. Kita vertus, jis jaučiasi dar artimesnis savo žmonai, nori su ja pasidalinti savo laime, tačiau nežino, kaip jai paaiškinti savo jausmus.
3. „Sabrina“ (Sabrina), 1954 m., rež. Billy Wilder
Vairuotojo dukra įsimyli milijonieriaus sūnų. Norėdamas apsaugoti naivią dukrą nuo galimo nusivylimo, tėvui nelieka nieko kito, tik išsiųsti ją į Paryžių gydytis širdies žaizdų. Iš Paryžiaus Sabrina grįžta visiškai pasikeitusi ir neįtikėtinai žavinga. Dabar jau ji turi nuspręsti, ką pasirinkti: lengvabūdį Williamo Holdeno herojų Lainusą ar vien tik apie savo verslą galvojantį Deividą, kurį įkūnija Humphrey Bogartas? Filmuojant būtent šią juostą užsimezgė Audrey Hepburn ir garsaus dizainerio Huberto de Givenchy draugystė, kuri tesėsi iki pat aktorės mirties.
4. „Baseinas“ (La piscine / The Swimming Pool), 1969 m., rež. Jacques Deray
Saulė, nuostabi gamta, vila Sen Tropė… Atrodytų, ko dar truktų idealioms įsimylėjėlių atostogoms? Nebent turkio spalvos baseino (kuriame niekas netrukdytų mėgautis vienas kitu), kad tingiai porelei nereikėtų leistis iki Prancūzijos Rivjeros. Romy Schneider ir Alaino Delono herojai visą tai turi, tačiau jų ramybę vieną dieną sudrumsčia buvusio Marianos meilužio atvykimas. „Baseine“ nutylima daugiau negu pasakoma, todėl nepaisant siužeto centre esančio klasikinio meilės trikampio, herojų motyvai ne visada iki galo aiškūs. Vis tik šią juostą gaubiantis paslaptingumas prideda jai dar daugiau žavesio. Tarp kitko, „Aš esu meilė“ (Io sono l’amore / I Am Love, 2010) filmo režisierius šiuo metu kuria intriguojantį „Baseino“ perdirbimą su Tilda Swinton ir Ralphu Fiennesu.
5. „Lulu“ (Loulou), 1980 m., rež. Maurice Pialat
Stabilumas prieš nerūpestingumą – ko gero, taip būtų galima apibrėžti pagrindinės herojės dilemą. Nelė niekaip negali atsispirti viename Paryžiaus klube sutikto Lulu žavesiui. Nepaisant jo storžieviško ir šiurkštaus elgesio, būtent dėl Gérardo Depardieu įkūnijamo herojaus Nėlė ryžtasi palikti Andrė, su kuriuo praleido paskutinius trejus gyvenimo metus. Viskas galėtų tuo ir baigtis, tačiau net ir tuo atveju, jeigu stabilumas asocijuojasi vien tik tai su nuoboduliu, nerūpestingas gyvenimas be nuolatinio pajamų šaltinio gali pasirodyti be galo varginantis. Kita vertus, pasirinkimas nuo to lengvesnis tikrai netampa.
6. „Filadelfijos istorija“ (The Philadelphia Story), 1940 m., rež. George Cukor
Deksteris nesugalvojo geresnio būdo atkeršyti savo žmonai negu pakviesti paparacus į jos artėjančias vestuves. Tik jis nepagalvojo, kad žmona gali susižavėti… reporteriu. Vestuvinis šurmulys visada baigiasi daugybe nesusipratimų, tad ir šį kartą žiūrovams neteks nuobodžiauti. Ar galėtų būti kitaip, kai ekrane karaliauja elegantiška ir rafinuota Katharine Hepburn, o Jamesas Stewartas su Cary Grantu svaidosi ironiškais žodžiais?
7. „Tikrovė kandžiojasi“ (Reality Bites), 1994 m., rež. Ben Stiller
1994 metais dar ne itin žinomas aktorius Benas Stilleris nusprendė išbandyti save režisieriaus kėdėje. Pasikvietęs Winoną Ryder, Ethaną Hawke‘ą ir save patį atlikti pagrindinius vaidmenis, jis sukūrė romantišką juostą apie X kartos meilės peripetijas. Praradusi televizijos vėdėjo asistentės darbą, Lelaina privesta ieškoti naujo pajamų šaltinio. Juk tikrovė iš tiesų „kandžiojasi“. Nesibaigiančius darbo pokalbius praskaidrina tik laisvalaikiu kuriamas dokumentinis filmas apie bendraamžius. Vienas iš jų – jos bedarbis geriausias draugas Trojus, svajojantis apie muzikanto karjerą. Pažintis su ambicingu prodiuseriu tarsi atveria naujas galimybes ir priverčia susižavėti patikimu ir sėkmingu Maiklu, tačiau simpatijos svajotojui Trojui taip pat niekur nedingsta.
