Šaltinis – eventbrite.com
Kartu su neįtikėtinai talentingų „Pixar“ kompiuterinės animacijos kino studijos filmų kūrėjų sukurtais personažais tiek vaikai, tiek suaugę mielai prisimena savo mėgstamiausius žaislus, patenka į vabzdžių, lapų bei labirintų pasaulį, išmoksta susidoroti su savo baimėmis, neria į povandenines keliones, atsiduria superherojų kailyje, lekia 320 kilometrų per valandą greičiu ar netgi leidžiasi kanalizacijos vamzdžiais. Iš dar kino teatruose rodomo „Išvirkščio pasaulio“ (Inside Out, 2015) sužino, kas valdo mūsų emocijas bei prisiminimus, bet svarbiausia – niekada nenustoja svajoti. Kartais sunku įsivaizduoti, kaip apskritai įmanoma kurti tokius magiškus dalykus, tačiau, anot vieno iš „Pixar“ įkūrėjų Johno Lasseterio, technologijos visada įkvepia meną, o menas meta iššūkius technologijoms.
1. „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ (WALL·E), 2008 m., rež. Andrew Stanton
Žemės tipo atliekų rūšiuotojas ir šiukšlių krovėjas (Waste Allocation Load Lifter Earth-Class), trumpiau – WALL-E – užprogramuotas išvalyti Žemėje paliktas šiukšlių krūvas, kurios atsirado dėl žmonių besaikio vartojimo. Kol išsikrausčiusi į erdvėlaivių gyvenvietę žmonija leidžia laiką sėdėdama ant skraidančių kėdžių, WALL-E dienas praskaidrina rūpinimasis tarakonu, taip pat bandydamas išsaugoti jam patinkančius žmonių daiktus, Louiso Armstrongo dainos bei senas miuziklo „Hello Dolly!“ įrašas. Pirmoje filmo dalyje neištariama nei žodžio, tačiau tai ne kiek nesutrukdo stebėti, kaip WALL-E reaguoja į jį supančius daiktus, pavyzdžiui, gesintuvą, sužadėtuvių žiedą ar šiukšlių konteinerio dangtį. Nerangūs WALL-E judesiai primena Charlie Chaplino sukurtą valkatos personažą. „Pixar“ kūrėjams pavyko vienu metu sukurti meilės istoriją, socialinę satyrą bei distopiją visai šeimai.
2. „Žaislų istorija“ (Toy Story), 1995 m., rež. John Lasseter
Kiekvienas iš mūsų vaikystėje esame patyrę žaislų praradimo liūdesį, tačiau „Žaislų istorijoje“ tai rodoma iš žaislų pozicijos. Kaip žinia, filmo idėja kilo manant, kad kiekvienas produktas turi savo paskirtį, ir jeigu objektai galėtų jausti, jie stengtųsi šią savo paskirtį atlikti. Pagrindinė žaislų paskirtis – kad vaikai su jais žaistų. Būtent tada jie jaučiasi laimingi, todėl jie labiausiai bijo, kad juos išmes ar iškeis į naujesnius žaislus. Pagrindiniai filmo herojai – sena kaubojaus lėlė Vudis ir blizganti astronauto figūrėlė Bazas – nekenčia vienos kito ir be paliovos kovoja dėl vaiko dėmesio, tačiau atsidūrę toli nuo namų, jie suvienija savo jėgas ir susigrąžina vienintelę savo egzistencinę prasmę – galimybę žaisti su vaiku. Belieka pridurti, kad filmo tęsiniai ne kiek nenusileidžia pirmajai daliai.
3. „Monstrų biuras“ (Monsters, Inc.), 2001 m., rež. Pete Docter, David Silverman, Lee Unkrich
Įprasta, kad vaikai bijo miegoti tamsoje, nes mano, kad jų miegamojo spintoje ar po lova kažkas slepiasi. Pasirodo, jie bijo ne veltui, nes paraleliniame pasaulyje, Monstropolio mieste, įsikūręs didžiulis monstrų biuras, kuriame Džeimsas Salivanas, apaugęs melsvu kailiu su violetinėmis dėmėmis, kartu su savo padėjėju bei geriausiu draugu žaliu vienaakiu Maiku Vazovskiu ir kitomis keistomis pabaisomis milžiniškame fabrike gamina energiją iš vaikų klyksmų. Pagrindinių herojų, kuriuos įgarsina Johnas Goodmanas ir Billy Crystalas, nuotykiai primena žymųjį Laurelo ir Hardy duetą.
4. „La Troškinys“ (Ratatouille), 2007 m., rež. Brad Bird, Jan Pinkava
„La Troškinys“ pasakoja žiurkės Remio, gyvenančio Paryžiuje, siekius tapti vyriausiuoju virtuvės virėju. Remis pasižymi nepriekaištingu skoniu bei ypatingais kulinariniais sugebėjimais, jis trokšta ne vogti maistą, o jį gaminti, dievina Paryžių bei naktimis žiūri nepamirštamą klasiką – Davido Leano „Trumpą susitikimą“ (Brief Encounter, 1945). Kaip sakė rūstusis restoranų kritikas Ego, kuriam savo balsą paskolino Piteris O’Toole’as: „Ne kiekvienas gali tapti menininku, bet didis menininkas gali atsirasti bet kur.“ Šio animacinio filmo kūrėjai kalba apie neišsipildžiusias svajones, ryžtą jų siekti, kartų skirtumus bei didžiulę draugystės vertę, o nuostabi grafika nepaliks abejinguų tiek maisto, tiek kino gurmanų.
5. „Iš vabalų gyvenimo“ (A Bug’s Life), 1998 m., rež. John Lasseter, Andrew Stanton
Nepakartojamą vabzdžių pasaulio koncepciją parodžiusio filmo siužetas sukurtas remiantis Akira Kurosawa filosofine drama „Septyni samurajai“ (1954) bei Ezopo pasakėčia „Žiogas ir skruzdė“. Žiogų gauja verčia vergauti skruzdėlių koloniją, todėl pagrindinis herojus – keistuolis skruzdėliukas Flikas – įtikina kitas skruzdėles ir sukviečia cirke pasirodančius vabzdžius, kad tie padėtų kovoti su žiogais. Epizodas, kuriame skruzdėlės suvokia, kad netgi jeigu joms pavyktų apsiginti nuo žiogų gaujos, jiems vis tiek grėstų mirtis, nes trūktų maisto, kone identiškas panašiai scenai „Septyniuose samurajuose“. Tik vietoje vabzdžių ir žiogų – valstiečiai ir banditai.
6. „Aukštyn“ (Up), 2009 m., rež. Pete Docter, Bob Peterson
Karlas Frydriksenas visą gyvenimą svajojo keliauti, tačiau vedė, pradėjo dirbti, nusipirko namą ir nesibaigiantys darbai bei nenumatytos išlaidos amžinai trukdė įgyvendinti šią svajonę. Beveik kaip Džordžui Beiliui iš „To nuostabaus gyvenimo“ (It’s a Wonderful Life, 1946). Tik sulaukęs pensijos ir palaidojęs savo žmoną, jis pagaliau ryžtasi viso gyvenimo kelionei į Pietų Afriką kartu su jaunu skautu Raselu. Pasirodo, kelionei nereikia jokių bilietų ar ypatingo pasiruošimo, tereikia tūkstančio oro balionų ir didžiulio noro!
7. „Žuviukas Nemo“ (Finding Nemo), 2003 m., Andrew Stanton, Lee Unkrich
Jaunavedžiai Merlinas ir Koral ką tik persikėlė į erdvius apartamentus prestižiniame rajone, kuriuos jau buvo nužiūrėjęs ne vienas jūrų klounas. Populiari dauba, puikios mokyklos, nuostabus vaizdas į vandenyną, o pro miegamojo langą netgi galima pamatyti plaukiantį banginį. Atrodytų, tai viskas apie ką galėtų svajoti kiekviena naujagimių besilaukianti žuvelių pora, tačiau šeimos laimę sugriauna į jų namus įsiveržęs ryklys. Likęs vienišas Merlinas iš visų jėgų stengiasi rūpintis jaunėliu Nemo, tačiau pastarąjį išsiveža naras, norintis paversti jį akvariumo žuvele. Merlinas kartu su kita žuvele – vėliaviniu chirurgu – Dori, kurią kamuoja ilgalaikės atminties sutrikimai (panašiai kaip pagrindinio „Memento“ herojaus), išsileidžia į nuotykių kupiną kelionę. Juk, kaip sako Dori, jeigu nieko neatsitiktų, kam tada iš viso gyventi. Reikia išmokti leisti rizikuoti tiems, kuriuos myli.
