Šaltinis – theedgesusu.co.uk
Sakoma, kad negali išvengti mirties ir mokesčių. Ko gero, į neišvengiamųjų sąrašą lengvai būtų galima įtraukti ir reklamą. Reklama nuėjo ilgą evoliucijos kelią ir pamažu virsta kone atskira meno rūšimi. Ypač kai ją kuria talentingi režisieriai. Gera reklama mus juokina, graudina, šokiruoja – kartais net labiau nei vidutiniškas filmas. Žinoma, nereikia pamiršti – ja mums visada siekiama kažką parduoti. Nebūtinai produktą. Tai gali būti idėja, gyvenimo būdas, elgesio modelio pokytis. „Man visad sunku piktintis, kai verslas atskuba pas kultūrą su ištiestu rankoje čekiu“, – kalbėdamas apie savo režisuotas antibakterinio muilo reklamas sakė Ingmaras Bergmanas, kurio vardas iš principo gali būti laikomas rimto kino sinonimu. Jei jau tokio kalibro režisieriai neatsispyrė reklamos pagundoms, gal verta į ją pasižiūrėti atidžiau?
- Wesas Andersonas
Išties spalvingų reklaminių perliukų yra pažėręs žaismingasis simetrijos maniakas Wesas Andersonas. Jo kurtose reklamos regime atsikartojančius Andersono filmografijoje sutinkamus elementus – duoklę jo mylimiems režisieriams, nostalgijos jauseną, meilę simetrijai ir sustabdyto kadro animacijai, žaismingą humorą ir – o kaipgi – precizišką simetriją. Tarp jo klientų rasime „Hyundai“, „IKEA“, „Stella Artois“, „Sony“, „Prada“ ir kitus žinomus prekės ženklus. Pažiūrėkime 2008 m. reklamą, kurioje, skambant septintojo dešimtmečio prancūzų popmuzikai, Bradas Pittas įkūnija subtiliojo humoro meistro Jacques Tati sukurtą Pono Julo personažą filme „Pono Julo atostogos“ (Les Vacances de Monsieur Hulot, 1953).
- Martinas Scorsese
Dažnai Scorseses reklamose galime išvysti patį režisierių, vaidinantį save, bei jo mėgstamus filmuose sutinkamus aktorius. Pavyzdžiui, trumpametražiame 70 milijonų biudžeto, Makao kazino atidarymą reklamuojančiame filme „Atranka“ (The Audition, 2015) dėl vaidmens susipeša Leonardas DiCaprio ir Robertas De Niro. Scorseses reklamos pulsuoja neblėstančia režisieriaus meile kinui. „iPhone 4S“ reklamoje žaidžiama nuorodomis į „Taksi vairuotoją“ (Taxi Driver), „Chanel“ kvepalų reklamoje atiduodama duoklė Michelangelo Antonioni „Fotopadidinimui“ (Blow-Up, 1966). Visgi įspūdingiausia – 2007 m. putojančio vyno reklama, kurią Scorsese apibūdino kaip satyrą, pašiepiančią jo paties maniakišką meilę filmams. Pseudodokumentinis trumpametražis filmas rodo režisieriaus pastangas atkurti trijų su puse minučių neįgyvendinto Hitchcocko filmo scenarijaus fragmentą. Nekyla abejonių, kad įtampos meistras įvertintų Scorseses pastangas.
- Spike‘as Jonze‘as
Spike‘as Jonze‘as važinėja riedlente, geba atlikti kaskadininkų triukus, vaidina, režisuoja tokius fantaziją išlaisvinusio kūrėjo talentą liudijančius filmus kaip „Ji“ (Her, 2013), „Adaptacija.“ (Adaptation., 2002), „Būti Džonu Malkovičiumi“ (Being John Malkovich, 1999) Jo beprotiškose, kandžiose, ironiškose ir tiesiog be galo juokingose reklamose „Gap“ darbuotojai įkūnija jūsų slaptus troškimus, eilinę dieną parduotuvėje paversdami postapokaliptiniu etiudu, „Levis“ reklamoje operacija virsta smagia orgija, ligoniui ėmus niūniuoti „Tainted love“, o siurrealistišką bėgiojimo grožį atskleidžia „Adidas“ reklaminis klipas. Žiūrime 2002 m. „IKEA“ reklamą „Lempa“, laimėjusią „Didįjį prizą“ tarptautiniame reklamos festivalyje „Kanų Liūtai“.
- Davidas Lynchas
Laikas, praleistas tamsioje kino salėje su Lyncho filmais primena sapnavimą atmerktomis akimis. Kultinis keisto, perversiško, bet neabejotinai išskirtinio kino režisierius sukūrė ir nemažai įdomių reklamų. Calvino Kleino kvepalų reklamose žaidžiama nuorodomis į klasikinius literatūros kūrinius, Giorgio Armani kvepalų reklamoje (kurios idėją, asmeniškai paprašytas Giorgio Armani, Lynchas pateikė eilėraščio forma) regime Federico Fellini „Saldaus gyvenimas“ (La Dolce Vita, 1960) atgarsius, o žaidimų konsolės „Playstation 2“ reklama žavi tipiškai lynčišku siurrealumo pojūčiu. Režisieriaus portfolio galime rasti ir kur kas paprastesnių produktų – makaronų bei nėštumo testo reklamų. Sakoma, kad filmuojant pastarąją Lynchas ne tik privertė aktorę pasidaryti testą, bet dar ir sukeitė jį su besilaukiančios filmavimo grupės narės testu. Ko tikras menininkas nepadarys dėl darbo įtaigumo? Na, o laukiantiems naujausio „Twin Peaks“ sezono siūlome pasidžiaugti 1993 m. japoniškos kavos reklama.
- Roy‘us Anderssonas
Vienas žymiausių švedų režisierių Roy‘us Anderssonas sulaukęs vos 26 metų itin sėkmingai debiutavo filmu „Švediška meilės istorija“ (A Swedish Love Story, 1969). Tačiau antrasis jo darbas buvo toks nesėkmingas, kad naujo filmo režisierius nesiėmė net dvidešimt penkerius metus. Per šį laikotarpį jis sukūrė šimtus reklamų ir tapo bene garsiausiu šalies reklamų režisieriumi. Roy‘aus Anderssono darbai tyrinėjami netgi akademiniame kontekste – manoma, kad jo 1985 m. politinė reklama svariai prisidėjo prie socialdemokratų pergalės tų metų rinkimuose. Jo reklamos patiks visiems skandinaviško humoro mėgėjams. Jos smagios, absurdiškos, šmaikščios ir tuo pačiu labai humaniškos.
- Ridley Scottas
Ridley Scottas į kino istoriją įėjo sukūręs tokius įsimintinus filmus kaip „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ (Blade Runner, 1982), „Telma ir Luiza“ (Thelma & Louise, 1991), „Gladiatorius“ (Gladiator, 2000). Reklamos pasaulyje jo vardą įtvirtino įspūdingas 1984 m. „Apple“ reklamos vaizdo klipas, nukeliantis žiūrovus į distopinį Orwello 1984-ųjų pasaulį primenančią niūrią realybę, kurią sugriauna maištininkė, simbolizuojanti ne ką kitą, o šviesesnį rytojų su „Apple“ kompiuteriais.
- Len Lye
Reklama ir avangardas toli gražu nėra nesuderinami dalykai. Iš Naujosios Zelandijos kilęs ekstravagantiškas menininkas Len Lye nuo paauglystės žavėjosi judesio menu, kūrė kinetines skulptūras, poeziją, tapė, fotografavo ir eksperimentavo su įvairiomis animacijos technikomis, tarp kurių ir „tiesioginio kino“ kūrimo metodas, kurį pasitelkus filmai kuriame be kameros, įvairiomis priemonėmis veikiant pačią kino juostą. Jo darbai spalvingi, vibruojantys, žaismingi. Linijos ir formos tarytum atgyja ir ima šokti pagal kubietiškas melodijas. Siūlome pažiūrėti trijų filmukų ištraukas: „Kaleidoskopą“ (Kaleidoscope, 1935) parėmė „Imperial Tobacco Company“, jis kurtas kaip reklama kompanijos cigaretėms „Churchman’s Cigarettes“, Spalvų dėžutė“ (A Colour Box, 1935) sukurtas bendradarbiaujant su „GPO Film Unit“ – Didžiosios Britanijos pašto bendrovės padaliniu, „Spalvų skrydį“ (Colour Flight, 1938 m.) parėmė Didžiosios Britanijos oro transporto bendrovė „Imperial Airways“.
