fbpx
Geri filmai, Topai

Top 7. Samdomi žudikai

Kadras iš filmo „Samurajus“ Šaltinis - cultcinema.net
Kadras iš filmo „Samurajus“
Šaltinis – cultcinema.net

„Tu samdomas žudikas, tu rūpestingas, niekada nekankini aukų, tu samdomas žudikas, smulkusis verslininkas, niekada tu neturi smulkių…“ – tokius žodžius dėlioja jų niekad nepristingantis Mesijus, o mes būdami tarp vasaros muzikos festivalių ir kitų puikių saulėtojo meto pramogų linguojam į ritmą šilto vėjo išvėdintomis galvomis ir dėliojame savo filmų Top septynis. Šįkart apie samdomus žudikus. O kodėl gi ne?

1. „Samurajus“ (Le Samouraï), 1967 m., rež. Jean-Pierre Melville

Absoliuti žanro klasika, įkvėpusi daugybę režisierių ir palikusi neišdildomą pėdsaką populiariojoje vaizduotėje. Net Madonna neatsispyrė santūraus angeliško veido Jefo Costellos (Alain Delon) kerams ir dedikavo dainą gražiajam žudikui: „I like your silhouette when you stand on the streets/Like a samurai you can handle the heat/Makes me wanna pray for a haunted man…“

2. „Puolę angelai“ (Fallen Angels), 1995 m., rež. Wong Kar-wai

Samdomi žudikai dažniausiai būna vieniši vilkai. Tačiau net ir jiems reikia partnerių. O partnerystė visada kelia emocinio prisirišimo pavojų. Žiūrėdamas Wong Kar-wai`aus filmus pasijunti it sapnuodamas atviromis akimis – pasineri į sulėtintą džiazuojančių neoninių šviesų, grakščių judesių, begalinės melancholijos ir viską persmelkiančios vienatvės pasaulį.

3. „Reikalai Briugėje“ (In Bruges), 2008 m., rež. Martin McDonagh

Rėjaus samdomo žudiko karjera prasideda itin nesėkmingai – atlikdamas užduotį jis netyčia nušauna vaiką ir su savo vyresniu partneriu Kenu yra išsiunčiamas į Briugę. Rėjui tai atrodo it bausmė, tačiau tikroji priežastis – „kilnus“ samdomų žudikų vadovo gestas, t. y. noras suteikti paskutinį gražų prisiminimą Rėjui, prieš jį pašalinant iš žaidimo. Dėl grožio, kaip žinoma, nesiginčijama. Filmas tapo kone kultiniu ir jį privalo pažiūrėti visi, planuojantys apsilankyti Briugėje. Pamirškite turistinius kelionių vadovus. Patikėkite, rūgštaus Martino McDonagho humoro prisodrinti absurdiški dialogai ir niekad nenuviliantys tango šokantys Colino Farrello antakiai neleis nuobodžiauti.

4. „Salvo“, 2013 m., rež. Fabio Grassadonia, Antonio Piazza

Stipriai Jean-Pierre Melville filmo „Samurajus“ paveiktas „Salvo“ žiūrovą nukelia į kontrastų, šviesos, tamsos ir šešėlių pasaulį. Pagrindinis veikėjas Salvo (palestinietis aktorius Salehas Bakri) – su mafija susijęs samdomas žudikas. Asketiškas, tvirto sudėjimo, atšiaurių bruožų, santūrus, kone bejausmis, ribotos išraiškos. Atlikęs darbą Salvo nukreipia ginklą į netinkamu laiku netinkamoje vietoje atsidūrusią aukos seserį – aklą merginą Ritą. Lemiamu momentu įvyksta stebuklas ir mergina praregi. Ritos veido išraiškos, jusliški kameros judesiai, subtilus žaidimas šviesa, šešėliais ir garsais priverčia žiūrovą ne tik matyti, bet ir pajausti.

5. „Ponas ir ponia Smitai“ (Mr. & Mrs. Smith), 2005 m., rež. Doug Liman

Sakote priešingybės traukia? Kas galėtų ginčytis? Tačiau dažnai tvirčiausios šeimos statomos ant panašių vertybių, interesų ir pomėgių pamatų. Ponas ir ponia Smitai, pasirodo, yra net panašesni nei galėjo įtarti. Užtenka mažos kibirkštėlės ir vėstantis šeimos židinys vėl įsiplieskia – bombos sproginėja, durklai skrodžia erdvę, o du samdomi žudikai – vyras ir žmona – iš naujo atranda vienas kitą. Kartais meilei reikia tiek nedaug.

6. „Šuo vaiduoklis: Samurajaus kelias“ (Ghost Dog: The Way of the Samurai), 1999 m., rež. Jim Jarmusch

Dar vienas „reveransas“ Jean-Pierre Melville „Samurajui.“ Vietiniam gangsteriui, kadaise išgelbėjusiam jo gyvybę, atsidavęs paslaptingasis Šuo Vaiduoklis vadovaujasi senosiomis samurajų garbės kodekso taisyklėmis. Rytų išmintis, balandžiai, gangsteriai, hiphopas, (ne)susišnekėjimai, knygų rekomendacijos, absurdas pinasi į vieną nuostabiai jarmuschišką visumą.

7. „Nikita“ (La Femme Nikita), 1990 m., rež. Luc Besson

Už žmogžudystę į kalėjimą patekusi Nikita padedant slaptai vyriausybinei tarnybai virsta profesionalia žudike. Filme ją matome visokią – „sulaužytą“, atsiribojusią nuo pasaulio, paaugliškai maištingą, mergaitiškai trapią, fatališkai moterišką. Yra du beribiai dalykai – moteriškas žavesys ir galimybės juo pasinaudoti.

Komentarai

Meilė geram kinui prasidėjo nuo Stanley Kubrick, Federico Fellini ir Ingmar Bergman filmų. Jei suintriguoja vienas režisieriaus filmas, stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo darbų, įsigilinti į jo estetiką, kino kalbą. Mano skonis be galo eklektiškas – labai mėgstu juostas, kalbančias vaizdais, bet žaviuosi ir filmais, pagrįstais šmaikščiais intelektualiais dialogais. Prie jaunos, energingos ir nuolat augančios (visomis prasmėmis) KINFO komandos prisijungiau pajutusi, jog noriu ne tik žiūrėti gerą kiną, bet ir žvelgti giliau, analizuoti ir dalintis įspūdžiais su kitais žmonėmis.