fbpx
Geri filmai, Topai

Top 7. Trumpų kino novelių rinkiniai

Kadras iš filmo „Meilė dvidešimties“  Šaltinis - ilxor.com
Kadras iš filmo „Meilė dvidešimties“
Šaltinis – ilxor.com

Septintajame dešimtmetyje režisieriai noriai filmuodavo trumpas kino noveles norėdami eksperimentuoti, todėl tokie rinkiniai dažnai buvo suvokiami kaip tam tikra nauja kino forma. Po „Myliu tave, Paryžiau“ (Paris, je t’aime, 2006) sėkmės, novelių rinkiniai vėl išpopuliarėjo. Tai lėmė ištiso prisipažinimų meilėje įvairiems miestams ciklo pasirodymą. Šiuo metu kuriamos naujos dalys apie Šanchajų ir Jeruzalę, o kol laukiame jų premjerų, siūlome prisiminti kitus garsių režisierių trumpus kino novelių rinkinius, kuriuos jungia bendra tema.

1. „Meilė dvidešimties“ (L’amour à vingt ans / Love at Twenty), 1962 m., rež. Shintarô Ishihara, Marcel Ophüls, Renzo Rossellini, François Truffaut, Andrzej Wajda

Tokios skirtingos ir vis dėlto tokios panašios penkių režisierių novelės apie meilę ir jaunystę. Labiausiai įsimena istorijos, nutikusios Paryžiuje ir Miunchene. François Truffaut tęsia Antuano Duanelio gyvenimo istoriją praėjus trejiems metams po garsaus pilnametražio debiuto „400 smūgių“ (Les 400 coups, 1959). Būtent čia Antuanas patiria savo pirmąjį susižavėjimą, pirmąją meilę, pirmąjį nusivylimą ir pasiruošia tolesniems nuotykiams, kuriuos pamatysime „Pavogtuose bučiniuose“ (Baisers volés, 1968). Tuo tarpu Marcelio Ophülso novelėje pagrindinis herojus Tonis visada buvo įsitikinęs, kad laimingos poros iš pradžių susipažįsta, vėliau įsimyli, tada susituokia ir susilaukia vaikų, tačiau niekada negalvojo, kad jam visa tai gali nutikti atbuline tvarka.

2. „Mirusiųjų dvasios“ (Histoires extraordinaires / Spirits of the Dead), 1968 m., rež. Federico Fellini, Louis Malle, Roger Vadim

Edgaro Allano Poe pasakojimų „Metzengerstein“, „Viljamas Vilsonas“ ir „Niekada nesilažink su velniu iš savo galvos“ ekranizacijos. Rogero Vadimo novelėje aikštinga grafienė (Jane Fonda), kurią daugelis vadina „mažąja Kaligula“, pasmerkta nelaimingai meilei su savo pusbroliu. Louiso Malle‘io istorija bene labiausiai savo stilistika primena Edgaro Allano Poe pasakojimus, o pati siužetinė linija – ne taip seniai pasirodžiusį Richardo Ayoade‘o „Antrininką“ (The Double, 2013). Tuo tarpu Federico Fellini pateikia visišką originalaus apsakymo variantą, paversdamas jį siurrealistinę šių laikų aktoriaus tragedija, kurioje Roma virsta tikrų tikriausia skaistykla.

3. „Kiekvienam savo kinas“ (Chacun son cinéma / To Each His Own Cinema), 2007 m., rež. Theodoros Angelopoulos, Olivier Assayas, Bille August, David Lynch, Alejandro González Iñárritu ir kt.

Nuostabi stilių enciklopedija kiekvienam kino mylėtojui! Apie tai, kas nutinka, kai kino salėje užgesta šviesos ir prasideda seansas. Trisdešimt penki (jeigu vis dėlto skaičiuosime ir į galutinę versiją nepatekusią brolių Coenų novelę) režisieriai iš dvidešimt penkių šalių turi vos po tris-keturias minutes prisipažinti, kad myli didįjį ekraną.

4. „10 minučių vyresnis: trimitas“ (Ten Minutes Older: The Trumpet), 2002 m., rež. Kaige Chen, Víctor Erice, Werner Herzog, Jim Jarmusch, Aki Kaurismäki, Spike Lee, Wim Wenders

Latvių poetinės dokumentikos pradininko Herzo Franko dešimties minučių juosta „10 minučių vyresnis“ (Par desmit minutem vecaks, 1978), kurioje stebima nuoširdi vaiko reakcija į žiūrovams nerodomą spektaklį, ar kaip filmas įkvėpė Wimą Wendersą paprašyti garsių režisierių nufilmuoti, kaip jie įsivaizduoja laiko sampratą. Iš jų sukurtų trumpametražių juostų buvo sudaryti du filmai: „Trimitas“ ir „Violončelė“.
Dešimt minučių. Tai daug, ar mažai? Pirmoji dalis prasideda itin stipria Akio Kaurismäkio novele, įrodančia, kad kiekvienas žmogus pajėgus kardinaliai pakeisti savo gyvenimą per dešimt minučių. Reikia tik noro.

5. „Erosas“ (Eros), 2004 m., rež. Michelangelo Antonioni, Steven Soderbergh, Wong Kar Wai

Trys istorijos apie meilę ir seksualumą, kuriuose galima lengvai atpažinti režisierių stilių. Michelangelo Antonioni novelės „Pavojingas daiktų ryšys“ siužeto centre atsiduria nesėkmingai bandanti atgaivinti savo santykius sutuoktinių pora, Steveno Soderbergho „Pusiausvyroje“ – reklamos vadybininko (Robertas Downey Jr.) išpažintis psichologui (Alanas Arkinas), o Wongo Kar Wai‘aus „Rankoje“ – siuvėjo meilė senstančiai prostitutei.

6. „Liumjerai ir kompanija“ (Lumière et compagnie / Lumière and Company), 1995 m., rež. Abbas Kiarostami, Wim Wenders, Michael Haneke, James Ivory, David Lynch ir kt.

Trumpam įsivaizduokite, kad turite galimybę sukurti pirmąjį filmą kino istorijoje. Vienintelė sąlyga: jis turi trukti 52 sekundės. Būtent tiek trūko brolių Lumière‘ų „Atvykimas į traukinio stotį“. Koks tai būtų filmas? Tokią galimybę 1995 metais gavo daugiau negu keturiasdešimt režisierių, kurių buvo paprašyta naudojantis Lumière‘ų kamera sukurti savo pirmojo filmo versijas.

7. „Europos vizijos“ (Visions of Europe), 2004 m. rež. Peter Greenaway, Béla Tarr, Fatih Akin, Christoffer Boe, Šarunas Bartas ir kt.

Dvidešimt penkių Europos Sąjungos šalių režisieriai kalba apie kultūrines, religines, emigrantų, aplinkosaugos ir kitas socialines problemas, su kuriomis kasdien susiduria europiečiai. Mums šis rinkinys įdomus dar ir todėl, kad jame galima rasti poetišką Šarūno Barto novelę „Vaikai nieko nepraranda“.

Komentarai

Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.