Tai nėra patogus filmas. Kaip ir pats Borisas Nemcovas. Jis iššaukė reakciją Kremliuje ir nepaliko abejingų tiesos, demokratijos ir laisvės siekiui atviriems žiūrovams. Tai ne eilinė premjera ir istorija, kuri vienintelį kartą Lietuvoje bus rodoma Kauno publikai, o su ja susitikti atvyksta ir filmo globėjai bei autoriai.
Birželio 10 dieną Kauno kino centre „Romuva“. Lietuvos publikai bus pristatomas didžiulio susidomėjimo ir suvaržymų Rusijoje sulaukęs filmas „Pernelyg laisvas žmogus“ (angl. „The Man Who Was Too Free“).
Apie filmą ir pažintį su pagrindiniu jo herojumi – Borisu Nemcovu, specialus interviu su filmo globėju Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijos Federacijoje Vygaudu Ušacku.
Ši filmo premjera Kauno publikai pristatoma kaip išskirtinė, o į ją atvyksta ir vienas filmo autorių. Kuo ji turėtų nusipelnyti kauniečių dėmesio ir kodėl toks dėmesys skiriamas Kaunui?
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad pristatomas dokumentinis filmas nėra tik apie šviesaus atminimo spalvingą ir principingą asmenybę. Boriso Nemcovo gyvenimas neeilinis tuo, jog jis įkūnija šiuolaikinės Rusijos transformaciją ir tragišką likimą. Nuo daug žadėtos ir puoselėtos demokratijos ir liberalios ekonomikos, iki kryčio į apžvalgininkų taip vadinimą, „autoritarinę kleptokratiją“.
Tai žmogus, kuris savo gyvenimą aukojo idealistiniam laisvės ir demokratijos siekiui. Kur dar geriau šios vertybės suprantamos, jei ne Kaune?
Kalbama, jog šis kūrinys sulaukė antipatijų Kremliuje. Nuomonių laisvės ribojimai ir filmas apie vieną aršiausių V. Putino kritikų tuo nestebina. Tačiau kuo konkrečiai filmo turinys neramina režimą?
Nieko nestebintų ir mano atsakymas, jog būtina atvykti į filmą ir tai išvysti patiems. O tai padaryti tikrai verta. Tačiau jei trumpai, tai pačiame filme rodomi ir kalbinami šiuolaikinės Rusijos politikos, verslo, žiniasklaidos ir meno atstovai, kurie buvo artimi Borisui Nemcovui.
Tie, kuriuos turėsiu progos sutikti premjeroje, išvys interviu ir autentiška bei unikalia archyvine medžiaga praturtintą juostą, kuri perteiks visapusiška vaizdą apie viltis ir siekius, kuriuos puoselėjo B. Nemcovas. Taip pat tas svajones, kurioms kol kas nebuvo lemta išsipildyti.
Nesutinku su tais, kurie B. Nemcovui jo Tėvynėje klijavo „užsienio agento” ar „parsidavėlio Vakarams” etiketę. Borisas buvo tikras savo šalies patriotas, demokratas, nors ne visada pritariantis mūsų integracijos į Vakarus siekiams. Nors interesai ne visada sutapdavo, išpažįstamų vertybių prasme jis buvo vienas iš mūsų. Jis įkūnijo Rusijos piliečių, kurių svajonės gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje, iki šiol nerealizuojamos.
Apie kontraversišką jo asmenybę ypač po jo mirties kalbėta daug ir jai išties lipdyti skirtingi epitetai. Kokią ją pažinote Jūs?
Su Borisu teko ne kartą bendrauti, diskutuoti, o kartais ir ginčytis. Ne visada mūsų nuomones sutapdavo. Pavyzdžiui, dėl NATO plėtros. 2000-aisiais kartu dalyvavome Gotlando saloje, Švedijos organizuotoje konferencijoje Baltijos valstybių saugumo tema. Smarkiai susikirtome. Po mano pasisakymo, kai argumentavau už Baltijos valstybių priėmimą į NATO, Borisas buvo kategoriškai prieš mūsų narystę. Jo nuomone, tai pakenktų Rusijos demokratijai, nes tokiu būdu komunistai ir nacionalistai įgytų progą dar labiau susitelkti prieš Vakarus.
Tuomet Švedijos politikos autoritetui Carl Bildt’ui teko pademonstruoti savo diplomatinius gebėjimus mus raminant, nes ginčas nesiliovė ir prie pietų stalo. Tačiau tokios diskusijos suartina ir leidžia geriau pažinti abi puses. Dažnai bendraudavome renginiuose užsienyje, Maskvoje, Jaroslavlyje, kur jis didžiule balsų dauguma buvo išrinktas i vietinę Dūmą.
Žmonės, turėję progos jį pažinti, jį mėgo ir tikėjo jo puoselėjamomis vertybėmis. Tai žmogus, nusipelnęs didžiulės pagarbos ir mūsų dėmesio net ir po mirties.
B. Nemcovas taip pat įvardijamas Lietuvos draugu. Kuo jam artima buvo mūsų valstybė?
Mūsų laisvės kova ir demokratijos puoselėjimas jį įkvėpdavo ir nepaleisdavo. Pamenu. 2013-aisiais, kai susitikome Taline, Borisas man piktinosi, jog prieš pusmetį jam lankantis Vilniuje, jį nuolat persekiojo keisti rusiškai kalbantys piliečiai su TV kamera. Nuo pat atvykimo į oro uostą, visas 3 buvimo Lietuvoje dienas. Jį ypač stebino, kad, jo nuomone, Rusijos specialiosios tarnybos „šeimininkauja“ Lietuvoje.
Tai tik rodo, jog jis nuoširdžiai pergyveno dėl savo gimtojoje valstybėje vykstančių procesų, kurie daro neigiamą įtaką nuosaikioms, demokratiją ir laisvę puoselėjančioms tautoms. Tai buvo jo kova ir jo gyvenimas, apie kurį be jaudulio kalbėti nepavyksta.
Tikiuosi, kad kauniečiai atras galimybę įsitikinti tuo betarpiškai tiek filmo metu, tiek ir po jo, kai atrasime laiko ir asmeniškiems pokalbiams bei prisiminimams.
Kas: filmas „Pernelyg laisvas žmogus“.
Kur: laikinoje „Romuvos“ kino salėje, įsikūrusioje Nacionalinio Kauno dramos teatro mažųjų salių kiemelyje (Kęstučio g. 62, Kaunas).
Kada: birželio 10 d. 17 val. Bilietų kiekis ribotas, juos galima įsigyti internetu tiketa.lt ir „Romuvos“ kasoje.