Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Žurnalistas Vytaras Radzevičius kelionių po pasaulį metu savo aistrą gaminti maistą realizavo neįprasčiausiomis sąlygomis. „Kai Argentinoje suvalgiau ant akėčių disko iškeptos jautienos – gyventi tapo skaniau“, – sako jis. Savo kulinarinę keliautojo patirtį V. Radzevičius sudėjo į receptų knygą „Pasaulio puodai“.
Tad artimi ir įdomūs jam įvairiausiose pasaulio vietose maistą ragaujantys ir įspūdžiais apie tai savo tinklaraščiuose besidalijantys penki filmo „Kritikai gurmanai“ herojai. Tarp jų – ir lietuvaitė, modelis Aistė Misevičiūtė.
V. Radzevičiaus atsiliepimas po „Kino pavasario“ salėje pažiūrėtos kulinarinės kelio juostos „Kritikai gurmanai“.
Seniai seniai, 1900-aisias metais automobilių padangų pramonininkai broliai Andre ir Edouard Michelin išleido kelionių gidą. „Michelin“ tikslas buvo paskatinti automobilizmą lankantis geriausiuose Prancūzijos restoranuose. „Michelin“ gidas ilgainiui virto pasaulio restoranų vertinimo Biblija ir dažnas net nežino, ką bendro turi padangos ir restoranai.
Yra žmonių, kuriems „Michelin“ žvaigždutės tapo gyvenimo būdu. Apie tai pasakojama dokumentiniame režisierių Thomas Jackson, Charlotte Landelius, Henrik Stockare filme „Kritikai gurmanai“ („Foodies“). Aš išversčiau filmo pavadinimą žodžiu „maistininkai“. Labai panašu į maištininkus, kurie priverčia iš kailio verstis net daugiausiai „Michelin“ žvaigždučių turinčių restoranų šefus. Ir matydamas abi fronto puses nepasakysi, kad šefai ir maistininkai spinduliuoja abipuse meile.
Penki skonio guru, gurmanai ir maisto blogeriai keliauja po „Michelin“ restoranus visame pasaulyje. Lietuvė, modelis, paryžietė Aistė Misevičiūtė, JAV naftos bendrovės vadovas, britas iš darbininkų klasės, studentė iš Honkongo ir turtuolių įpėdinis. Tarsi sultingą kepsnį rėžiantis peilis kino kamera seka maistininkų egzekucijas virtuvės šefams. Žiūrėdamas filmą kelis kartus suvokiau, kad man nepatinka ką daro maistininkai. Bet netrukus pasipiktinimą keičia juokas. Arba noras atsidurti šalia ir ragauti kartu. Tai skanus kelio filmas su stebinančia nuotaikų kaita. Aikčioti priverčia ir restoranų klasė – stebiesi žuvies gabalėliu japoniškame
garaže ar samanomis kepsnyje Švedijoje.
Skanus filmas. Jame daug netikėtų poskonių. Nepersūdytas ir prieskonių netrūksta. Nuo užkandžio iki deserto. Ir kaip visada pristatant tokio pobūdžio filmus rekomenduoju – eikit žiūrėti pavalgę. Arba užsisakę staliuką restorane iškart po filmo. Skanaus žiūrėjimo!
Filmo anonsas:
Festivalio „Kino pavasaris“ informacija.
