„Incognito Films“ archyvas
Aktorius ir režisierius Johnas Turturro šiais metais pristato savo naują filmą „Žigolo“ (Fading Gigolo, 2014), kuriame pats suvaidino pagrindinį vaidmenį. Subūręs gerai žinomų aktorių komandą, J. Turturro bandė sukurti romantinę komediją apie vidutinio amžiaus vyrą, uždirbantį pinigų permiegant su pasiturinčiomis Niujorko damomis. Tik koks turėtų būti komplimentas režisieriui, kai jo visas filmas persismelkia Woody Alleno kūryba? Bet apie viską nuo pradžių…
Murėjus (akt. Woody Allenas) pasiūlo savo senam draugui Fioravantei (akt. Johnas Turturro) permiegoti su savo dermatologe (akt. Sharon Stone), kuri jam už tai sumokės pinigų. Iš pradžių kiek sutrikęs, jis sutinka ir nuvyksta į jos butą. Abu kiek išsigandę, lyg vis dar būtų paaugliai, jie permiega, ir Fioravantė už atliktą darbą gauna net arbatpinigių. Tai išgirdęs Murėjus nusprendžia iš to drauge pasipelnyti ir tampa draugo „vadybininku“ bei užsiima potencialių klienčių paieška. Dalį laiko dirbantis gėlių parduotuvėje, skaityti mėgstantis ir skaniai gaminti maistą mokantis Fioravantė greitai randa kelią į savo klienčių širdis ir jų pinigines. „Darbo“ metu susipažinęs su praktikuojančia žyde Avigale, vyras pradeda jausti jai šiltus jausmus ir tarp jų užsimezga draugystė. Kiek tipišką ir lengvai nuspėjamą siužetą bandoma paįvairinti intelektualiomis frazėmis, tačiau viskas atrodo jau girdėta ir matyta kituose filmuose.
Kalbant apie vaidybą, žiūrovai vėl išvis tipišką Woody Alleno personažą: intelektualius juokelius mėgstantį, antidepresentus vartojantį pagyvenusio amžiaus vyrą, kuris negali atsispirti moters grožiui. Filme galima išgirsti jo dažnai vartojamas frazes apie vaistų vartojimą, kurios pasikartoja jo paties kūryboje. Johno Turturro sukurtas pagrindinis veikėjas – intelektualus, dažnai mėgstantis vartoti frazes iš savo perskaitytų knygų (tai vienu metu pradėjo kiek erzinti), mokantis gražiai daryti gėlių puokštes ir žinantis, kaip užkariauti moters širdis. Šios jam suteiktos savybės iš dalies sukūrė idealaus vyro iliuziją, kuri greitai išblėsta, kai prisimini, kaip jis užsidirba pinigus.
„Incognito Films“ archyvas
Siužeto metu labiausiai erzino Lievo Schreiberio atliekamas Dovi vaidmuo. Savanoriškai gatvėje patruliuojantis ir savo kvartalo Brukline tvarką prižiūrintis vyras stengiasi išsikovoti vietą našlės Avigalės širdyje. Pastebėjęs dažnai jos namuose besilankantį Murėjų, jis pradeda juos sekti ir vėliau bando išsiaiškinti, kuo užsiima Fioravantė. Dovi, regis, pamiršta savo pagrindinį darbą ir visas jėgas skiria Avigalės stebėjimui. Komiškiausia (blogąja prasme) atrodė Murėjaus pagrobimo scena, kuomet Dovi ir kiti žydų bendruomenės nariai atrodo tarsi mafijos atstovai, vykdantys savo teisingumą. Aišku, viskas buvo pateikta su lengvu humoru, bet, nemanau, kad taip buvo reikalinga. Galėčiau pasakyti, kad filme buvo galima išsiversti ir be šio veikėjo. Bet juk kiekvienai istorijai reikia meilės trikampio.
Viskas filme – pradedant nuo garso takelio baigiant pačiu siužetu – persmelkta Woody Alleno kūryba, nors jis buvo tik vienas iš aktorių. Tačiau atrinktos dainos ir patys veikėjai, atrodo, tarsi pabėgę iš jo filmų ir peršokę į Johno Turturro vaizduotę, kuri, turiu pripažinti, nėra labai originali. Galėtume pagalvoti, kad jis – naujas Alleno įpėdinis. Deja, jam dar reiktų daug padirbėti, o geriausia būtų, kad bandytų atrasti savo individualų stilių arba tiesiog užsiimtu tik vaidyba.
Filmo anonsas: