Startas duotas. Tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis TARP prasideda jau rytoj. Jau aštuntus metus iš eilės vykstantis renginys kviečia visus tarpdisciplininio meno gerbėjus į šį analogų Europoje neturintį festivalį.
Šiais metais TARP pagrindine tema pasirinko poetinį kiną ir jos kūrimo subtilybes. Iki spalio 13 d. vyksiantis festivalis aprėps poezijos filmų dirbtuves, avangardinio kino peržiūras, netradicinius poezijos skaitymus ir gyvo garso koncertus. TARP širdį Gabrielę Labanauskaitę Kinomaistas.lt jau pakalbino, o visa TARP organizacinė komanda sudarė ir savo mėgstamiausių filmų TOPĄ.
Jūsų dėmesiui – netradicine poezija gyvenančių Gabrielės, Sandros, Aistės, Žygimanto, Edvino, Dovilės filmų TOP 10. Ir nepamirškite apsilankyti TARP renginiuose, kurie visi nemokami. Išsami programa – TARP puslapyje.
Režisieriaus Harmony Korine filmas „Gummo“
1997 m. susuktas „Gummo“ vedžioja poetiniais labirintais, kurdamas naratyvų daugį. Savotiškas pasakojimo būdas, mažo miestelio istorijomis stumiantis laiką ir kasdienybės trash’ą į filosofinius paribius, šį mažo biudžeto filmą padarė kultiniu.
Režisieriaus Godfrey Reggio darbas „Koyaanisqatsi“ (1982)
Nebyli poema. Transcendentinis epas. Muzikos ir vaizdo simfonija pasaulio sukū/sui-rimui. Rodos, tuoj Glass’as ir vėl kaišios paukščio nosį į dar neatrastus instrumentus: plienines gėles, patrankų vazas, darbo mašinų nasrus, fabrikų įsčias. Tuomet, rodos, nutįs ilgi betono liežuviai, atrys gniužulus dulkių ir niekam nebereikalingų prisiminimų. Pamažu ims slinkti plaukai nuo sienų. Siūlai apleis siūles ir visa, kas buvo sukurta, žaibu risis žemyn. Dangoraižio bokšte džiaustysi skalbinius ir nė nepajusi kaip sudulkėsi kartu su triukšmu, kaip nutrupėsi stiklo ir veidrodžių kūnais, skaisčia niagara srūvančiais debesies nugara
Režisieriaus Luco Bessono darbas „Angel-A“ (2005)
Išties poetiška juodai balta kinematografija it atvirukas nuo seniai matyto bičiulio, į kurią niekada nepabosta žiūrėti. Tik ne dėl gana paprastų ir ką nors galbūt nuvilsiančių siužeto vingių, o dėl genialumo paprastume, kurį čia transliuoja Lucas Bessonas, trumpam šiuo filmu pamiršęs sprogstančias bombas ir automobilių gaudynes.
Režisieriaus Mohammado Rasoulofo filmas „The White Meadows“ (2009)
Kaip tik neseniai buvome susidomėję poezijos kine tema – ieškojome filmų, kuriuose cituojami poetai, girdimos jų eilės. Tačiau poetiškiausio filmo popierinę karūną uždėtume iraniečių „Baltosioms pievoms“, atrastoms prieš keletą metų „Kino pavasaryje“. Simboliški, vizualiai metaforiški vaizdai su druskų salomis, keistomis mirties ceremonijomis, žveją, renkantį ašaras, užmėtymą akmenimis… Paveikus kinematografijos eilėraštis!
Režisieriaus Harmony Korine darbas „Trash Humpers“ (2009)
Paralelinės visatos krasnūcha. Metafiziniai naujanai. Buitinis siurrealizmas. Personažų natūrą nusako ne tik jų dulkinami konteineriai, bet ir filmavimo maniera – jie patys ir filmuoja šią juostą.
Režisieriaus Jimo Jarmuscho darbas „Dead Man” (1995)
Tarp dviejų spalvų – visa gama, tarp dviejų krantų – visas vanduo.
Režisieriaus Sergei Parajanovo filmas „Sayat Nova“ („The Color of Pomegranates“, 1968)
Tikri poetai gyvena vaizduotės eilėraščius. Šis kino šedevras – to įrodymas.
Režisieriaus Alejandro Jodorowsky filmas „The Holy Mountain“ (1973)
Makabriška kelionė vaizdingais pasąmonės užkulisiais. Gilus sapnas (kaip ir poezija), kupinas simbolių. Raktas – mąstyti už suvokimo ribų.
Režisieriaus Jorgeno Letho darbas „The Perfect Human“ (1967)
Žmogus negali būti tobulas. Tačiau filmas apie netobulą žmogų – gali.
Rež. Ester Martin Bergsmark Pojktanten darbas „She Male Snails“ (2012)
Vaizdo esė apie žmogų, išdrįsusį būti kažkuo daugiau. Kažkuo daugiau nei vyru ar moterimi. Unikalia ir itin poetiška forma papasakotas gyvenimas ir meilė. Visa kita (ne)pasakyta vonioje vienas kitam skutant kojas.
Pagrindinėje nuotraukoje – TARP organizatoriai Žygimantas ir Gabrielė kartu su hip hopo ir poezijos legenda SAULU WILLIAMSU