Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Jau penkerius metus festivalis „Kino pavasaris“ žiūrovams siūlo pamatyti garsių kino kritikų rekomenduojamus filmus programoje „Kritikų pasirinkimas“. 12 kino ekspertų iš 52 pasiūlytų kandidatų sąrašo išsirinko po 12 filmų, kuriuos įvertino asmeniniais pažymiais. Suskaičiavus visus taškus pirmieji 12 filmų liko patvirtinti „Kritikų pasirinkime“. Jie kelia klausimus apie žmogaus būtį ir jos tikslą, meilę ir aistrą, istoriją ir atmintį, smurtą prieš moteris ir karą, dabartį ir ateitį.
Pripažinti kino kritikai – Pamela Biénzobas (Čilė), Paolo Bertolin (Italija), Esin Kücüktepepinar (Turkija), Pamela Pianezza (Prancūzija), Carmen Gray (D. Britanija), Tristan Priimägi (Estija), Laurence Boyce (D. Britanija), Giovanni Ottone (Italija), Raymond Phathanavirangoon (Tailandas), Stas Tyrkin (Rusija), Ariel Schweitzer (Prancūzija, Izraelis) ir Javier Garcia Puerto (Ispanija), tarp kurių net aštuoni atstovauja kino kritikų asociacijai FIPRESCI, – daugiausiai savo simpatijų skyrė dokumentiniam filmui „Perlinė saga“ („The Pearl Button“), nespalvotam nuotykių epui „Gyvatės apkabinimas“ („Embrace of the Serpent“) ir jaunatviškai dramai „Mustangės“ („Mustang“).
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Išnykusių genčių beieškant
Pietų Amerikos žemyne kurtų filmų „Perlinė saga“ ir „Gyvatės apkabinimas“ režisieriai leidžiasi į mistines keliones ieškodami savo gimtųjų kraštų istorijos pėdsakų.
Čilės režisierių Patricio Guzmáną galima vadinti du dešimtmečius trukusio generolo A. Pinočeto diktatūros nutildytų ir pradangintų žmonių balsu. Savo naujausiame dokumentiniame filme „Perlinė saga“ režisierius prisimena žymiai senesnius laikus ir, galima sakyti, kolonialistų išnaikintus Čilės indėnus klajoklius kaveskarus („vandens žmones“), regis, nesibaigiančią šalies krantinę skalaujantį vandenyną laikiusius gyvybės šaltiniu. Šiandien, kai beveik nelikę genties palikuonių ir žmonės prarado ryšį su vandenynu, Guzmánas apmąsto atminties, kaip nesibaigiančio proceso, prasmę. Filmas „Perlinė saga“ 2015 metų Berlyno kino festivalyje už geriausią scenarijų apdovanotas „Sidabriniu lokiu“.
Filmo anonsas:
„Oskaro“ premijai už geriausią užsienio šalies filmą vakar nominuotas Kolumbijos režisieriaus Ciro Guerra istorinis ir nuotykių epas „Gyvatės apkabinimas“ pasakoja neįtikėtiną visiškoje izoliacijoje gyvenančio Amazonės šamano susitikimą su dviem vakariečiais mokslininkais. Kartu jie keliauja į pačią džiunglių širdį ieškoti reto mistinio augalo, galinčio gydyti ir išmokyti sapnuoti, taip pat tikėdamiesi surasti išlikusių gyvų šamano genties narių. Trys vyrai pradeda entnografinę, mistinę ir kolonializmo įtaką vietinei kultūrai atskleidžiančią odisėją, kuri nuves naujų žinių, išdavystės ir gyvenimą keičiančių transcedentinių patirčių keliu. Nespalvota juosta įkvėpta vokiečių etnologo ir amerikiečio botaniko dienoraščių įrašų.
Filmo anonsas:
Nesutramdoma dvasia
„Oskaro“ premijai už geriausią užsienio šalies filmą taip pat nominuota ir Prancūzijai atstovaujanti turkų režisierės Deniz Gamze Ergüven debiutinė drama „Mustangės“ („Mustang“) sužavėjo tarptautinių kino festivalių žiūrovus ir kino kritikus. Penkios nepilnametės našlaitės seserys po visai nekalto žaidimo su berniukais nubaudžiamos – izoliuojamos nuo pasaulio ir dar griežčiau prižiūrimos senelės ir dėdės. Jauniausios sesės žodžiais, namams tapus „žmonų gamykla“, merginos viena po kitos ruošiamos ištekinti, tačiau jų laisvės troškimas nedingsta ir kiekviena jį išreiškia savaip. „Jauni filmo aktoriai, kurių didžioji dauguma neprofesionalai, suteikia filmui šviežumo ir energijos, kuri išsiveržia net už filmo rėmų“, – sakė kino kritikas Ariel Schweitzer. Jam antrina režisierė, filmo pavadinimą „Mustangės“ aiškindama kaip neprijaukinto merginų temperamento metaforą, pabrėždama, jog etimologiškai „mustang“ reiškia „be šeimininko“.
Filmo anonsas:
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Meilės laukimas
„Oskarui“ už geriausią pilnametražį animacinį filmą pretenduojančios „Anomalizos“ pagrindinis herojus Maiklas, garsus motyvuojančių kalbų pranešėjas, klausia: „Ką reiškia būti žmogumi? Kokia viso to prasmė? Ką reiškia būti gyvu?“. Jis jau seniai neranda į šiuos klausimus atsakymų. Jautrus, vieną „Oskarą“ jau pelniusio scenaristo Charlie Kaufmano („Būti Johnu Malkovichium“, „Adaptacija“, „Jausmų galia“) ir animatoriaus Duke’o Johnsono filmas vaizduoja tragišką vidinę psichologinę žmogaus kovą.
Filmo anonsas:
Režisieriaus Grimur Hakonarson filmas „Avinai“ („Rams“) vaizduoja giliai įsišaknijusias, glaudžiai su Islandijos tautine dvasia susijusias kaimo tradicijas. Kartu jis komiškai užčiuopia dar neatšalusią brolišką meilę. Pernai „Kino pavasaryje“ nugalėjusio trilerio „Viktorija“ operatoriaus iš Norvegijos Sturla Brandth Grøvlen virtuoziškai nufilmuota drama „Avinai“ jau įvertinta daugiau nei 20 prizų, tarp kurių – Kanų kino festivalio programos „Ypatingas žvilgsnis“ apdovanojimas.
Filmo anonsas:
Garsus graikų režisierius Yorgos Lanthimos po prieš septynerius metus rodytos juostos „Iltinis dantis“ į festivalį sugrįžta su Kanų festivalio specialiuoju žiuri prizu apdovanota naujausia juodo humoro pasimatymų komedija „Omaras“ („The Lobster“). Joje vaizduojama ateitis, kuomet niekas nevertina vienišų žmonių. Visi vyrai ir moterys, neturintys partnerio, privalo apsigyventi Viešbutyje ir ten per 45 dienas susirasti sau porą. Nepavykus išpildyti šios užduoties, žmogus paverčiamas jo paties pasirinktu gyvūnu. Visuomet lakia vaizduote ir neįtikėtina filmų forma žiūrovus džiuginantis Y. Lanthimos ir šį kartą nepaliks abejingų bei pateiks savotišką šiuolaikinėje visuomenėje galiojančių normų kritiką.
Filmo anonsas:
Debiutinės mongolų kilmės režisierės Uisenmos Borchu erotinės dramos „Nežiūrėk į mane taip“ („Don’t Look At Me That Way“) herojės (vieną iš jų įkūnija pati autorė) taip pat ieško meilės, tačiau kiekviena kitokios. Hedi trokšta laisvų, vienos nakties nuotykių, o jos kaimynė, viena dukrelę auginanti Iva, – stabilių romantiškų santykių. „Drąsus, nesentimentalus ir nenuspėjamas filmas yra unikali kultūrų ir kartų susidūrimo vizija“, – teigia Carmen Grey, įteikusi režisierei kino kritikų asociacijos FIPRESCI prizą Miuncheno kino festivalyje.
Netikėtas susižavėjimas tarp pasiturinčio verslininko, viliojančio jaunus gatvės vaikinus, ir vieno iš šių jaunuolių užgimsta provokuojančioje psichologinėje dramoje „Iš toli“ („From Afar“). „Auksiniu liūtu“ Venecijos kino festivalyje apdovanotame Venesuelos režisieriaus Lorenzo Vigas debiutiniame filme vaizduojamas romanas tarp vyrų vystomas grakščiai, subtiliai ir su prikaustančia įtampa.
Filmo anonsas:
Programoje „Kritikų savaitė“ išties netrūksta garsiausiuose pasaulio festivaliuose sužibėjusių filmų. Kanų kino festivalio paralelinėje programoje „Kritikų savaitė“ ir San Sebastiano kino festivalio programoje „Lotynų horizontai“ prizus pelniusi socialinė drama „Paulina“ (rež. Santiago Mitre) pasakoja apie sėkmingą advokatės karjerą metusią ir į atokų Argentinos regioną mokyti vaikų išvykusią moterį. Savo užsibrėžtų tikslų ji nesustoja siekti netgi susidūrusi su žiauria seksualine prievarta.
Filmo anonsas:
Dar viena itin daug apdovanojimų (Varšuvos, Rio de Žaneiro ir Adelaidės kino festivalių geriausias filmas) iškovojusios egzotinės ir intymios dramos „Neoninis bulius“ („Neon Bull“) režisierius Gabriel Mascaro siūlo pažvelgti į audringo ir jausmingo Brazilijos rodeo užkulisius.
Filmo anonsas:
Neeilinės reikšmės dokumentika
Jau pats tikriems sinefilams skirto filmo pavadinimas „Hitchcockas/Truffaut“ sufleruoja kokie vieni svarbiausių pasaulio kino istorijoje režisierių pasirodys šiame filme. 1962 metais jaunas prancūzas kino kritikas ir būsimas garsus režisierius François Truffaut susitinka savo karjeros aukštumose esantį amerikiečių kino kūrėją Alfredą Hitchcocką. Jų pokalbiai užtruko ilgiau nei savaitę ir 1966 metais išleisti knyga „Hitchcockas pagal Truffaut“, kuri iki šių dienų žavi kino mylėtojus. Filmo režisierius, kino istorikas Kent Jones puikiai jungdamas interviu įrašus, nuotraukas, filmų ištraukas bei šiuolaikinių režisierių refleksijas, sukūrė nuostabią juostą, skatinančią dar kartą peržiūrėti visus Hitchcocko filmus ir iš naujo pamilti kino meną.
Filmo anonsas:
Dviejų dalių filmo „Namai (Irakas. Nuliniai metai)“ („Homeland (Iraq Year Zero)“) veiksmas nukelia į 2003 metų Iraką šalį užpuolus JAV kariuomenei, žmonėms dar nesupratus situacijos masto ir laikotarpį po mūšio, kuomet visas žmonių gyvenimas negrįžtamai pasikeičia. Daugiausiai filmuodamas savo giminaičius režisierius Abbas Fahdel sukūrė vieną aktualiausių šiandienos filmų, liudijančių neseniai įvykusią tragediją ir jos pražūtingas pasekmes.
Filmo anonsas: