fbpx
Reportažai

Filmas „Vardas tamsoje“ jau greitai pasieks didžiuosius ekranus

Filmo „Vardas tamsoje“ kūrybinė komanda Kristinos Kaziliūnienės nuotrauka
Filmo „Vardas tamsoje“ kūrybinė komanda
Kristinos Kaziliūnienės nuotrauka

Po daugiau nei dvidešimt penkerių metų pertraukos (paskutinis filmas, nuo kurio buvo skaičiuojamas pertraukos laikotarpis, – „Vilkolakio pėdsakai“) pamatysime naują mistinį detektyvą – „Vardas tamsoje“. Antradienio popietę kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ vyko išankstinė filmo peržiūra bei spaudos konferencija. Filmo režisierė Agnė Marcinkevičiūtė pristatė savo pirmą debiutinį pilnametražį filmą, pastatytą pagal romaną „Vardas tamsoje“, kurio autorė Renata Šerelytė. Konferencijoje taip pat dalyvavę pagrindinius vaidmenis atlikę aktoriai Neringa Varnelytė, Gediminas Storpirštis, Elvyra Žebertavičiūtė ir kiti leido iš arčiau susipažinti su naujojo filmo sukūrimo istorija.

Filmo režisierei Agnei Marcinkevičiūtei kinfo.lt komanda uždavė keletą klausimų.

Ar pasiteisino knygos ekranizacija?

Kai matau sukurtą filmą, tikrai džiaugiuosi, kad pasirinkau knygos, būtent šitos knygos, ekranizavimą. Kūrybinė komanda verkė, kad trūko pinigų, todėl buvo neįmanoma nufilmuoti sudėtingų scenų – šaudymų, gaudymų. Svarbiausia – istorija. Mes ją turėjom, ir manau, kad ją mums pavyko papasakoti.

Minėjote, kad detektyvinio žanro idėja sudomino ne vieną. Kaip manote, kodėl žmonės patikėjo šia idėja?

Jau skaitant knygą man džiaugėsi širdis. Knygoje situacijos sukonstruotos meistriškai, jos verčia sukti galvą, mąstyti. Pagalvojau, kad tai galima perkelti į kino filmą. 2005-ais metais paprašiau leidimo parašyti scenarijų, Renata sutiko, ir aš tai padariau. Perskaičiusiems net pirmąjį juodraštį, patikdavo jo permainingumas, situacijų montažas, kaip komizmas keičia liūdesį. Renatos knygai būdinga tokia lengva autoironija, kurią labai norėjau perkelti į filmą, manau tai žmonėms patinka.

Ką jūs rekomenduotumėte padaryti pirmiau – paskaityti knygą ar pažiūrėti filmą?

Ar paskaityti, ar pažiūrėti filmą… Na, suprantama, kad vieno darbo vienu metu dirbti neįmanoma. Aš kaip režisierė norėčiau, kad filmą pažiūrėtų, bet kaip žmogus – pirmiau patarčiau paskaityti. O pagaliau, koks skirtumas, svarbu padaryti abu veiksmus. (Šypsosi.) Apskritai, meno suvokimas, praktikavimas… Nemėgstu žodžio – vartojimas. Meno vartojimas, meno vartotojai taip veržiasi į mūsų apyvartą. Meno praktikavimas žmoguje lavina kito žmogaus supratimą, toleranciją, tai atveria kito žmogaus pasaulį, todėl menas yra būtinas ir labai didelėmis dozėmis.

Intriguojančio detektyvo „Vardas tamsoje“ premjera numatoma spalio 11 d.

Komentarai
Viena didesnių gyvenimo meilių atitenka kinui ir muzikai. Kaip muzika, taip ir kinas mane pasiglemžia, o tada traukia gilyn į begalines grožybes. Jei tik galėčiau - gyvenčiau kino salėse! Nešdintis bent trumpam iš savo realybės ir mėgautis kino teikiama realybe - vienas didesnių gyvenimo malonumų. Ši malonumą puikiai apibūdina Bergmanas: "Filmas kaip sapnas, filmas kaip muzika. Joks kitas menas neprasiskverbia į sąmonę taip, kaip kinas, iki pat mūsų jausmų, giliai į tamsius sielos kambarius". Jaustis dar arčiau kino ir suprasti kino kalbą geriau man leidžia entuziastinga kino mylėtojų šeima KINFO. Tai mano šiųmetis atradimas, kuriuo džiaugiuosi, ir tikiu, kad tas džiaugsmas tik stiprės, o mūsų tobulėjimas taps beribiu!