„Kinomaistas“ visai neseniai startavo su nauja rubrika „Filmų TOP, pagal…“, kurioje mes paprašome kūrybingų Lietuvos asmenybių sudaryti savo geriausių filmų Topą. Tačiau savo geriausius gali atsiųsti kiekvienas skaitytojas, o pradžią tam duoda Tadas Banuškevičius, laikas nuo laiko papildantis savo kino tinklaraštį Btadas.wordpress.com. Jei ir Tu nori atsiųsti savo geriausiųjų filmų dešimtuką, drąsiai rašyk info@kinomaistas.lt.
Aš esu Tadas Banuškevičius, paskutinius mokslo metus einantis moksleivis. Gyvenu Mažeikiuose, o kitais metais planuoju keliauti į sostinę. Ar bereikia sakyti, kad dievinu kiną? Tikrai dievinu. Nesu išrankus. Man filmas neprivalo turėti aukšto įvertinimo IMDb, galiu žiūrėti beveik viską. Visgi labiausiai mėgstu mažo biudžeto filmus: kelios kameros, aktoriai, maža komanda, bet neįkainojami įspūdžiai. Kai neturiu nuotaikos filmui, nors tai būna retai, mėgstu tyrinėti tapybą, fotografiją, skaityti knygas. O koks esu kino žmogus, spręsti galite iš mano TOP’o.
1. Režisieriaus Seano Penno filmas „Atgal į gamtą“ („Into The Wild“, 2007)
Nuo pat pirmos „Atgal į gamtą“ peržiūros, filmas tapo nepajudinamas iš mano mėgstamiausiųjų pirmos vietos. Viskas ten nuostabu: siužetas, vaidyba, garso takelis, dialogai, kelionės. Nors ir nepripažįstu visų „Atgal į gamtą“ skelbiamų idėjų, su kiekviena nauja peržiūra vis kitaip priimu ir labiau mėgstu šį filmą.
2. Režisieriaus Stanley Kubrick darbas „Prisukamas apelsinas“ („A Clockwork Orange“, 1971)
Manau ne man vienam geriausias Stanley Kubricko darbas yra „Prisukamas apelsinas“. Režisieriaus gebėjimas išreikšti idėjas per veikėjus supančią aplinką, ne vien dialogus – stebina be galo. „Prisukamo apelsino“ aktoriai tiesiog nuostabūs. Malcolmas McDowellas suvaidino tobulai. Žiūrint šį filmą nesinori praleisti nė vieno žodžio ar kadro.
3. Režisieriaus Bernardo Bertolucci filmas „Svajotojai“ („The Dreamers“, 2003)
Turbūt svarbiausias dalykas besidomint kinu yra tas, kad skonis visada keičiasi. Pirmą kartą peržiūrėjęs „Svajotojai“, norėjau susigrąžinti sugaištą laiką ir galvojau, kad daugiau gyvenime nežiūrėsiu, bet neseniai pažiūrėjęs antrąkart, nuomonę pakeičiau visiškai.
4. Režisieriaus Alfonso Cuaróno darbas „Taip pat ir tavo mamą“ („Y Tu Mamá También“, 2001)
Filmas apie draugystę, meilę, laisvę, seksą. Norą turėti viską čia ir dabar. Filmas apie gyvenimą – ko daugiau gali tikėtis nuostabioje kino juostoje?
5. Režisieriaus Nicolas Winding Refn darbas „Važiuok“ („Drive“, 2011)
Kinematografinis stebuklas. Gražaus smurto ir 80-ųjų elektroninės muzikos niekada nebus per daug.
6. Režisieriaus Walterio Salleso filmas „Motociklininko dienoraštis“ („Diarios de motocicleta“, 2004)
Puiki drama apie keliavimo įtaką žmogui ir jo požiūriui į gyvenimą. Gražūs Pietų Amerikos kampeliai ir svarbiausia – motociklas.
7. Brolių Joelio ir Ethano Coenų filmas „O, broli, kur tu?“ („O Brother, Where Art Thou?“, 2000)
Mėgstamiausia brolių Coenų juosta. Juokinga, laisva kelionė, pagardinta įdomiais dialogais ir nepriekaištinga vaidyba.
8. Režisieriaus Darreno Aronofsky filmas „Black Swan“ („Juodoji gulbė“, 2010)
Sunku pasirinkti tarp „Requiem For A Dream“ ir „Black Swan“, bet šįkart 8 vietą savo sąraše atiduosiu Gulbei. Psichologinių filmų mėgėjams čia tikras desertas.
9. Režisieriaus Q. Tarantino filmas „Tikra romantika“ („True Romance“)
Tarantino parašytas filmas, bet gaila ne vienas iš jo režisuotų darbų. Vis tiek labai aiškiai jaučiasi jo stilius, tad aš „True Romance“ vis tiek laikau Tarantino darbu. Tikrai gražiai atrodo tokia trijulė: „Reservoir Dogs“ (1992), „True Romance“ (1993) ir „Pulp Fiction“ (1994).
10. Režisieriaus Stanley Kubricko filmas „Barry Lyndon“ (1975)
Lėtas, bet detalus, techniškai išpildytas režisieriaus darbas. Palyginus su įvairiausiais istoriniais filmais kaip „Gladiatorius“ar „Narsioji širdis“, šitas filmas daug mažiau romantizuoja senuosius amžius. „Barry Lyndon“ – tai istorija apie vieno žmogaus pasirinkimus ir sunkią gyvenimo kelionę. Beje, kažkur skaičiau faktą, kad visas filmas nufilmuotas prie dienos šviesos ir žibintų.