Marinos Juralevičiūtės nuotrauka
Vakar filharmonijoje susirinko visi. Taip galima buvo pamanyti ketvirtadienio vakarą įžengus raudonu kilimu į Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Fotografai „šaudė“ kadrus, kino festivalio direktorė pasitikinėjo svečius, o savanoriai pagalbininkai zujo aplink nuoširdžiai šypsodamiesi ir linkėdami gražios šventės. Šioje neįprastoje kinui erdvėje buvo iškilmingai atidarytas jau 19-as Vilniaus tarptautinis filmų festivalis „Kino pavasaris“, žadantis didelę dozę įdomaus ir gero kino.
Kaip ir kasmet – gero kino mylėtojus pasveikino festivalio siela vadinama direktorė Vida Ramaškienė, kreipdamasi ne tik į žiūrovus, bet ir savo šauniąją komandą. „Žmonės, esantys šalia manęs, daro stebuklus. Tai – magiškas laikas mums visiems. Tikiuosi, kad žiūrėsite, gerėsitės ir grįšite kitais metais“, – kalbėjo ji.
Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis savo sveikinimo kalboje kiną lygino su geru bičiuliu, su kuriuo mes mėgstame išsikalbėti, jo mes pasiilgstame ir norime vėl susitikti. „Geras kinas – pamoka, iš kurios pasisemiame naujų idėjų pažįstame pasaulį ir save“, – teigė kultūros ministras.
Kitas geras „Kino pavasario“ bičiulis Vilniaus meras Artūras Zuokas pralinksmino auditoriją uždavęs neatsargų klausimą, kur rengti kitų metų jubiliejinio festivalio atidarymą, kokią dar netradicinę vietą parinkti. Iš salės tuoj pat atskriejo salę prajuokinęs žiūrovo atsakymas – „Lietuvą!“. Ne, kino teatras „Lietuva“ iki kitų metų pavasario jau bus pakeitęs savo pavidalą. Meras turėjo galvoje kitą pasiūlymą: „Kad ir Daukanto aikštėje. Tik yra papildomų sąlygų…“
Juokas, šypsenos, iškilmingos kalbos, plojimai, tylus pagerbimas išėjusių amžinybėn kino žmonių, konkursinių programų pristatymas ir, galiausiai – vakaro filmas „Glorija“, kurio dainą gyvai ir nepaprastai atliko grupės „Jazz Island“ jaunimas. „Glorija“ – tik pati pradžia šios didžiausios ir įspūdingiausios metų kino šventės, kuri užklumpa mus kiekvieną pavasarį ir, kaip vitaminai, aprūpina mus naujomis mintimis bei įspūdžiais. Taigi – gerų įspūdžių!
